Bet ta draugė po vienos vasaros draugystės ėmė ir numirė, nors buvo ir jaunesnė, ir stipresnė 
O dabar mama nei atsisėda, nei pasiverčia pati, visą laiką miega 
Galima būtų kartais vežimėliu išvežt į lauką, bet gi laiptai neleidžia
Dar primokeciau 
Valdai - laikykis, gal ateis svente ii i Tavo tevuko kiema 
. , ne už ką tokios triobos nebūčau pirkusi 
).Plia net tulike vandens po reikalų nenuleidžia ,o juk pirštu tik mygtuką paspausti reikia 
, o daba lauke karščiai, o pas ją tooks tvaikas ir visi langai uždaryti 
,daba kol esu su lelyte ,MB eina pas ją tvarkytis, nors užvakar grįžęs manęs paklausė ar mano tėtis dar turi dujokaukę 
. , ne už ką tokios triobos nebūčau pirkusi ).Plia net tulike vandens po reikalų nenuleidžia ,o juk pirštu tik mygtuką paspausti reikia , o daba lauke karščiai, o pas ją tooks tvaikas ir visi langai uždaryti ,daba kol esu su lelyte ,MB eina pas ją tvarkytis, nors užvakar grįžęs manęs paklausė ar mano tėtis dar turi dujokaukę 
Visų pirma, didelis skirtumas yra, kai tenka karšinti savo senelius, tėvus, visai kas kita, kai vyro. Antra, čia jau mano asmeninė nuomonė, kuri turbūt yra nepriimtina daug kam, dažniausiai tiems, kas patys su tuo nesusidūrė, kad pagarba senam žmogui yra arba nėra, jos šaknys siekia laikus, kai tas žmogus dar buvo pakankamai geros sveikatos. Gerbti seną žmogų tik dėl to, kad jis jau suvaikėjęs, neišeina. Pati susidūriau su dviems karšinimo atvejais, tačiau patirtis ir mano pačios reagavimas į ligonį labai skirtingi. Mums, prižiūrintiems, taip pat yra sunku, kartais labai sunku, tačiau tokie ligoniai dažnai yra manipuliacijų aplinkiniais meistrai ir jie mumis išnaudoja. Pacituosiu nežinau kelintą sykį draugę, kuri karšino savo ligonį: 'taip tai durnių įjungusi, bet save labai gerai pažįsta'.
.
Ar neitų nuo jos užsirakinti buto duris ir visai neįsileisti? 
. 
Pogimdyvinę depresiją dar galima gydyti, bet aš įžvelgiu rimtą pavojų mažylei, ir siūlau imtis rimtų priemonių, kol neįvyko nelaimė Kai žmogus darosi pavojingas aplinkiniams, jis turi būti izoliuojamas, šiuo atveju, manau, reikėtų kuo skubiau guldyti į psichiatrinę. 
Merga, rašei, kad nupirkot butą anytai, tai užrakinai ir tegu sėdi ten, maisto nuveži, ir ramu. 
Babcė -čia dar labai švelniai pasakyta
tiesiog kažkam buvo naudinga, kažkam tiesiog smagu buvo, kad kažkur nesutarimai ir dar juos pasismagindami kurstė. Kol susiginčijau su soc darbuotoja, kuri mums šiokia tokia giminė, ji pareiškė,kad aš neteisi, nes atseit mama yra sąmoningas ir savarankiškas žmogus jau tada kad pasiutau, motina po kelių insultų, pati vaistų neišgeria, o, pasirodo, savarankiška, sakau, tai ką man daryti???? Atsakymas maždaug toks: "Nežinau, bet taip elgtis negalima". Po kelių mėnesių vėl kitas insultas, prieš tą paskutinį maniau, kad išprotėsiu, net savo daiktus buvo pradėjusi iš namų nešti, taip reikalus tvarkė ir skolas atidavinėjo. Visi matė, kad su motina blogai, bet daug tai kam buvo kaip nemokamas beždžionių cirkas.
Pogimdyvinę depresiją dar galima gydyti, bet aš įžvelgiu rimtą pavojų mažylei, ir siūlau imtis rimtų priemonių, kol neįvyko nelaimė Kai žmogus darosi pavojingas aplinkiniams, jis turi būti izoliuojamas, šiuo atveju, manau, reikėtų kuo skubiau guldyti į psichiatrinę. Merga, rašei, kad nupirkot butą anytai, tai užrakinai ir tegu sėdi ten, maisto nuveži, ir ramu. Babcė -čia dar labai švelniai pasakyta .Plia pavydas kam- mėnesiniam kūdikiui 
Butas sekančioje laiptinėje. Neseniai atėjo valgyti ir kaip niekur nieko: pavalgė, kaip visad apdergė visą virtuvę ir kaip visad "marinama badu"išėjo... ) ir tol kol sužinojo,kad butą įforminau savo vardu, dingo it debesis tyruose,o dabar išvis nebevažiuoja jos lankyti ne vienas, nesbijo,kad jos neingrūstume aniems. Jų logika ,kad daba kai mažylė namuose, babūnei dėmesio mažiau ir galim sugriešinti...kam nors ją išvežti "atostogų".
