


LAISVĖ LAISVĖ LAISVĖ, išėjau iš kalėjimo, galiu grįžt kada noriu, daryt ką noriu.
Iš tos laimės išlėkėm savaitei į Austrijos Alpes. Pagaliau gyvenimas sugrįžo į normalią vagą, kad ir metams, bet vis tiek gera.
Tik vat kambario dar negaliu išvėdint, čiužinį išnešiau, viską išskalbiau, vis tiek smirda. Laimė, kad dabar vasara, tai langas ištisai atidarytas.
O ta persekiojimo baimė, kad tuo išlys močiutė iš už kampo dar liko, pakeliu akis, o ten - tuščia, jos nėra

MB sesuo skundėsi, kad dabar ją ištisai sekioja, niekur nepaleidžia.
Apsaugok, viešpatie, nuo tokios senatvės. Gaila man močiutės, juk žmogus nekaltas, kad tokia bjauri liga užklupo, bet ...
Beje, bendravau su slovake, kuri įsidarbinusi per agentūrą ir Vokietijoj prižiūri senutę. Agentūra nuo pasienio nuveža į darbo vietą, sutvarko oficialiai visus dokumentus. Dirba po mėnesį (keičiasi pamainom su kita slauge). Situacija senutės panaši kaip mūsų, paduot valgyt, padėt susitvarkyt tualete, o svarbiausia - būti kartu. Ji budi visą parą, pati perka, gamina maistą, tvarko namus. Pora kart savaitėj jas aplanko ligonės sūnus, kuris gyvena tam pačiam mieste, užima aukštas pareigas, jo žmona nedirba, bet prižiūrėt nenori. Patikrina ar viskas gerai, pakalbina. Už mėnesį į rankas slaugė gauna 1200 EUR.
Sėkmės, kantrybė ir ištvermės Jums visoms
