Mes negalim daug skysčių vartoti, nes ir taip šlapimą išsiskyrimą skatinančius reikia gerti, be jų nelabai ir šlapintis išeina, nebent pakyla spaudimas. Užvakar naktį daug šlapinosi, ryte, atrodo, jau nėra iš kur, palikau kelioms valandoms, sauskelnės šlapios kiek tik įmanoma ir pati baloj guli. Nukrito spaudimas, vėl viskas grįžo į vėžes. Vakarais iš viso dažnai būna, kad sėdasi ant puodo, noras yra, o šlapintis neišeina. Taip ir keliamės nuo lovos ant tualetinės kėdės ir atgal. Paskui jau bijoti pradeda, klausiu, gal ant puodo nori, sako: bijau. Klausiu, ko? "Kad bus kaip vakar."
Papildyta:
QUOTE(vivaldi12 @ 2014 03 05, 15:32)
tai šios dienos vinis - ieškome tėvuko pulso
Kai skaitau tokius pasakojimus, tai juokai ima

. Bet suprantu, kad nejuokinga namiškiams. Ir kantrybės geros reikia. Kad ir aš, pradedu kam nors pasakoti apie saviškę, tai reakcija- juokas. Tai nervas suima, nors suprantu, kas su tuo nesusidūrė pats, tas nesupras tokių bėdų.
Puskė užsieny dirba senukų slauge, su ja pasikalbu, tai jinai vis sako: turi išmokti negirdėti, ką mama sako. Taip man pataria. Bet kai pati grįžta namo pas savo beveik 90-šimtmetį dar gerai protaujantį tėvą, tai skambina ir guodžiasi

kai išvyksta dirbti, tai tėvas dramatizuoja, kad palieka jį vieną, o kai dukra grįžta, po kelių dienų tėvukas sako: ko tu čia pas mane kasdien ateini, aš geriau išsimiegu, kai tu nesirodai