QUOTE(mentas @ 2013 12 16, 12:50)
beieškanti antidepresantu reikia tikrai ne del svorio.... del kitu gyvenimo linksmybiu....
herrera apie tai ir kalbu kad kazkas negerai su hormonais (skydliauke kaip ir tvarkoje,bet daug simptomu CD,nors giukoze visada kaip ir patenka i normas),sutinku kad pozitivo mano postose mazai,bet kazkaip iki sio negaliu usitaikyt su vaiku neigalumu ir ismokti dziaugtis kitokiais dalykais...
herrera apie tai ir kalbu kad kazkas negerai su hormonais (skydliauke kaip ir tvarkoje,bet daug simptomu CD,nors giukoze visada kaip ir patenka i normas),sutinku kad pozitivo mano postose mazai,bet kazkaip iki sio negaliu usitaikyt su vaiku neigalumu ir ismokti dziaugtis kitokiais dalykais...

jei jauti pastovu stresa, zinoma kad organizmas gindamasis gali prasyti maisto, kad sukaupt atsargas "blogiems laikams". As siulyciau susirasti gera psichologe ir pabandyt pavaiksciot, surikiuoti mintis, nurimti, nes i dideli liudesi ir depresija nugrimzti labai lengva, o Tau reik nepasiduot, turi buti stipri savo vaikuciams. Jei tyrimai geri, stenkis negalvot, kad ligos apraiskos, viskas yra galvoje ir ten susideliojus mintis, susidelios ir viskas aplink tave. SUprantu tave, teko ir man del vaiku siaubinga stresa patirt, atrode nebeistversiu tos itampos, atrode kad pati sergu, zeme po kojom sukosi, bet kazkaip susiemiau, emiausi teigiamos saviitaigos ir praejo, dabar esu stipresne, nes pavyko save sukontroliuot ir zinau kad viskas yra ir bus gerai. Tuo metu psichologe butu man labai padejus.

o del raumenuku prasiskyrimo, gal kilstelejai, timptelejai po op? Neatgamini kokio neatsargaus judesiuko?

