Krosnelė ar židinys - 3

prastai su matematika akumuliacijos atzvilgiu... prie ko cia naudingumas? jai 5kw krosneles naudingumas 80% ir 20kw zidinio 80%... tai pagal jus gaunasi, kad sienele prie krosneles dadejus 10% prides 500W galios papidejima, o nuo zidinio 2kw? truputele nesuklydai... ir ar tais parametrais skaiciuoji?
akumuliacine sienute syla nuo ismetamu duju temperaturos, o ne nuo prietaiso naudingumo koeficento..

Cia ir taip turetu buti aisku ,kuo laidesne silumai medziaga, t.y. kuo didesnis silumos laidumo koeficientas tuo geriau ir nuims siluma . Uz metalus kaip kieto buvio medziaga nelabi ir zinau kas gali geriau nuimti ? Tai darau isvada ,kad metalinis vamzdis siluma duotu atveju nuims geriau .
Papildyta:

tik vamzdis tiesus, aplink ji oras, kuris lyginant su moliu turi labai prasta laiduma, o sienele zigzagas kuris yra gana laidziam molyje ar pan.

vis tiek nesupratau nei kur nei kame ta pasaipa
kalba buvo ne apie akumukliacija, bet apie silumos nuemima

Galia yra galia, o naudingumo koeficientas yra naudingumo koeficientas, Nepainiokim 2-jų skirtingų dalykų.
Jei prietaisas yra 5 kw galios ir jį naudojį 5kw galingumu, prietaisui yra absoliučiai DZIN kur energiją paleisti laukan per kaminą ar į namus.
Standartinėmis sąlygomis 4 kw lieka patalpoje, 1 kw keliauja per kaminą esant NK 80 proc. Krosnelę, židinį apdėk vata, tai visa šiluma bėgs per kaminą. Naudingumo koeficientas kris gal iki 20 proc. Atviro židinio galingumas yra didelis, daug malkų galima sudeginti per kartą, bet šilumos yra mažai, nes viskas bėga per kaminą lauk. Atviro židinio NK yra tik 10 proc.

Čia kalba eina tik apie naudingumo koeficiento didinimą ir tų papildomų procentų nukreipimą į sienelę. O NK - apie 80 proc. rašomas visiems prietaisams faktinis pagal bandymų protokolus, nes gamintojams nurodo kaip instaliuoti prietaisą. Instrukcijose daugiau nieko neberašoma apie NK mažinimą pvz apdengiant prietaisą vata, arba NK didinimą, jungiant prietaisus į sienutes ar modulius.

Akumuliacinė sienutė šyla nuo išmetamų dujų temperatūros. Irgi visiškai teisingai. Esmė yra tame, kad pamatavus įeinančių į sienutę dūmų temperatūrą ir išeinančių per kaminą už sienutės, susidarys temperatūrų skirtumas. Vadinasi energija liko sienutėje, vadinasi NK padidėjo.

Norint tiksliai suskaičiuoti, kiek energijos liko sienutėje gali matuoti sienutės temperatūrą prieš šildymą ir po, ir jei žinai sienelės masę - gausi energijos kiekį sienutėje. Jei įdomu tik kiek didėja NK, matuok dūmų temperatūrą prieš sienelę ir po, jei temperatūros skirtumas bus 2 kartai, vadinasi sutaupei pusę energijos keliaujančios lauk per kaminą.

Bet čia aš per daug išsiplėčiau, viso to mokina mokyklose per fizikos pamokas.

Šilumą geriau nuimtų metalinis vamzdis. Vienareikšmiškai, nes metalas yra laidesnis šilumai už molį. Sienelės tikslas yra kitas - akumuliuoti šilumą, lengvuose namuose pvz rąstiniuose.
Galite pasidaryti eksperimentą dėl metalo laidumo šilumai, rodė ką tik vaikišką multiplikacinį filmuką. Prilieskite liežuviu dabar lauke metalo gabalą arba namo sieną. Prie ko greičiau liežuvis prišals? Kas greičiau paims šilumą iš liežuvio?

Kitas momentas, kad kaip rinkti energiją keliaujančią per kaminą - jau labai senai sugalvota. Visuose namuose senamiesčiuose yra tik moliniai kaminai. Jie ir šilumą akumuliuoja ir ją į patalpas išspinduliuoja.

Dabar daugelis stato modulinius kaminus - tokie kaminai jau nebeakumuliuoja šilumos, arba jei silikatinių plytų kaminus su metaliniais indėklais - šilumos akumuliacijos kaminuose irgi nebėra.

Gal tada galit pasakyti kokia temperatūra yra pasiekiama krosnelėje degimo metu ir kokia dūmų temperatūra eina per kaminą lauk?

Normali beržo degimo temperatūra yra apie 370 laipsnių, dumų išėjimo temperatūra iš karštos krosnelės po 3 kg malkų sudeginimo per 1 val. yra apie 270 laipsnių, dar po 1 m metalinio pajungimo vamzdžio dūmų temperatūra krenta iki 170 laipsnių.
Maždaug tokios charakteristikos užrašytos krosnelių gamykliniuose bandymų protokoluose.
Papildyta:

Taip išeina, kad iš visos +370C šilumos naudingai panaudojama šiluma tik iš 200C dūmų temperatūros kritimo (56%), o likę 170C dūmai su maždaug 46% šilumos išeina per kaminą.
Ar suprantamai išsireiškiau?
Nesigauna to 80% nvk, apie kurį kalbėjote. Kažkas arčiau 60% labiau tikėtina.

laba

name planuojama krosnelė
labiau būtų pavakarojimui skirta (nepagrindinis šilumos šaltinis)
- tad pageidautina su stiklu (ko didesnis tuo geriau)
būtų gerai, esant reiaklaui, galėtų tenkinti namo šildymo poreikius (kai nėr elektros ar nustimpa SS)

orentuojamės į 10-12kW nominalaus galingumo krosnelę

1 ar įmanoma tokią krosnelę naudoti 2-3kW galingumu
(pridedu malkų ir ilgesnį laiką kurenasi, duodama ~3kW)?
2. ar nebus problemų su stiklu, kurenant minimaliu galingumu?
(pajuodęs stiklas)
3. į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis krosnelę (pagal mano poreikius)?


namo šilumos poreikis 6-7kW prie -23C.
1a kur stovės krosnelė, faktiškai 130m2 + atviri laiptai į 2a.
jokių ortakių

ačiū

Analogiška situacija pas mane, krosnelė kur kas galingesnė nei reikėtų, smilkninant krosnele nėra ugnies "šokio" stiklai rūksta vaizdas prastas... planuodamas kurti krosnelę išjungiu 1a. šildymą, praveriu langus, įjungiu vėdinimo sistemą max galingumu. Krosnelės naudą jaučiu pavasario-rudens vėjuotomis drėgnomis dienomis kai pagrindiniam šildymui dar ne laikas

ar sunku būna stiklą valyti (ilgai trunka) ar yra "savaime išsivalanti" funkcija
pas jus?
kokio galingumo kronelę turit? modelis?
kokį varientą rinktumetės dabar?