autistukai, bendraujam toliau

Su šventėmis visas mamas, tėčius, vaikučius. Visiems daug sveikatytės, gražių akimirkų ir žinoma dovanų

Aciu

Su sventemis!
Mentas, norejau paklausti ar tu saviskius skiepijai visais skiepais cia?

Kaip mes laukiame rytojaus darzelio , labai atsibodo trintis namie savaite visa. Siandien nuo ryto Klaipedoje lyja, tai ir i kiema nejom. Pries valanda buvo uzejus isterija, kisa kelnes man i rankas-einam i kiema. Gerai, kad ilgu isteriju dabar nebebuna, tokios mazdaug 15min Bet taip tai po maziuka zingsneli eina pirmyn mazoji, jau ir su sakute pati bando valgyti, pripjaustau pomidoru(juos labai megsta), iduodu sakute.. Ir is puodelio pati pradejo gert, nebereikia prilaikyt. Ismokinau pusti muilo burbulus. Uz kiekviena smulkmena labai giriu ir ji labai dziaugiasi
Nu, bet vistiek labai laukiam rytojaus, nusibodom viena kitai mirtinai

Oi kaip aš laukiau darželio Prabuvom pas močiutę 2 sav. Veiklos už namų ribų daug mažiau - visi malėmės kambariuose. Vakarais prasidėdavo nekontroliuojamas dūkimas. Prieš šventes džiaugiausi, kad per mėnesį buvo tik 3 pykčio/isterijos priepuoliai ir visi su jį "pateisinančiom priežastim". Šventiniu laikotarpiu tų pykčių didesnių ir mažesnių -nors vežimu vešk... Mums daug ramiau sekasi gyventi, kai lankomės darželyje, renginiuose, pas logopedus. Tada nuolat reikia prisilaikyti, paklusti taisyklėms, vaikas pats geriau save kontroliuoja, daugiau klauso ir įsiklauso (jei ko nori - tariamės, derimės...).
Atsirado vienas naujas momentas- anksčiau jei jį užgaudavo, iškart duodavo atgal. Dabar kai kada susilaiko - ypač kai nenori užgauti sesės, nes ji jo geriausia žaidimų partnerė. Bet tada,- kanda sau į ranką Tokiais momentais baisiai suspaudžia širdį, nes matai, kiek pastangų jam reikia susivaldyti.
Galiu pasidžiaugti -platėja žodynas, švarėja patys žodžiai.Prieš pora dienų gražiausiai pasakė -"tėtis išeina namo". Galūnes, gimines, linksnius vartodavo bile kaip. Gal čia pradžia link taisyklingesnės gramatikos?

o kam kuriant tema pametet pirma zinute? Juk ji gali buti naudinga naujai prisijungiancioms mamytems?

Autizmas - vystymosi raidos sutrikimas,
išryškėjantys iki 3m. amžiaus, ir pasireiškiantis 3 veiklos srityse
- socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio:

1. Savęs stimuliavimas
Stereotipinis arba save stimuliuojantis elgesys
pasireiškia pasikartojančiais kūno judesiais ar nuolat
atliekamais veiksmais su daiktais. Vieni nuolat žiūri į
šviesą, kiti purto rankas prieš savo akis, dar kiti
vokalizuoja ir klausosi savo garsų, muša stiprius
garsus skleidžiančius daiktus ir priešingai –
užsidengia ausis nors garsas nestiprus.
Kiti vaikai stimuliuoja save linguodami į šonus bei
sukdami daiktus. Viena iš savęs stimuliavimo ir
stereotipinio elgesio formų, gali būti agresija.

2. Agresija ir saviagresija
Savęs žalojimas dažniausiai pasireiškia galvos daužymu, rankų kandžiojimu,
draskymusi. Dėl negebėjimo suvokti aplinkos vaikas negeba prie jos
prisitaikyti, todėl būna agresyvus. Manoma, kad savęs žalojimas gali vykti,
kai:
– smegenyse trūksta betaendorfino. Jei vartojama šios medžiagos, savęs
žalojimas sumažėja;
– vaikai bando atkreipti kitų žmonių dėmesį. Tokiais atvejais siūloma vaiką
ignoruoti tuo momentu, kai pradeda save žaloti. Jis turi suprasti, kad
negali tokiu elgesiu atkreipti į save dėmesio.;
– kai vengiama atlikti užduotį;
– priešinimasis pasikeitimams;
– per didelė ar per maža stimuliacija (lietimas, per ilga pratybų veikla);
– baimė;
– kito žmogaus nesupratimas ir kt.

Polinkį į agresiją ir saviagresiją reikia pradėti slopinti kiek galima anksčiau.

3. Komunikacija
Neverbalinės ir verbalinės komunikacijos sutrikimai yra vienas
iš autizmo identifikavimo kriterijų. Jau pirmaisiais gyvenimo
metais stokojamo emocinio kontakto. Lengvesniais sutrikimų
atvejais įmanomas pakankamai efektyvus kontaktas (vaikas
supranta ir vykdo užduotis, atsako į klausimus). Kai kurie
bendrauja tik įprastoje aplinkoje, svetimoje – užsisklendžia.
Neretai teigiama,kad asmenys pasižymintys
autizmu , vengia akių kontakto.
Bendraudami pirmenybę teikia negyviems
daiktams, bet ne žmonėms.
Kartais prisiriša prie vieno iš artimųjų ir sunkiai išgyvena kai
jo nėra.
Bendravimą sunkina negebėjimas kontroliuoti savo elgesio.
Elgesys ir emocijos keičiasi nemotyvuotai – euforiją keičia
negatyvizmas, agresyvumas, išsiblaškymas ar saviagresija.
Bendravimą sunkina baimės – bijo gyvūnų, triukšmo, tam tikros spalvos, būti vieni, netekti mamos ir pan. Tačiau gali nebijoti to, kas iš tikrųjų pavojinga
Galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų.
Viso to norėdami išvengti renkasi keistus bendravimo būdus ar visai nebendrauja.

4. Kalba
Kai kurie vaikai kalba ar bando kalbėti, tačiau nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Nesupranta, kad kalba gali naudotis kaip bendravimo priemone.
Bene ženkliausias bruožas, į kurį tėvai atkreipia dėmesį, yra kalbos plėtotės sutrikimai. Manoma, kad apie 50% autistų vaikų nekalba ir nepradės kalbėti.
Kalbos plėtotės sutrikimai lemia galimybes išreikšti savo poreikius, bendrauti, mokytis, kaupti žinias.
Kalbantiems autistams būdinga neįprasta verbalizacija . Dažnos echolalijos (kitų žmonių žodžių kartojimas).Gali būti tiesioginės (kai iškart pakartojamas žodis) ir pavėluotos (kai pasakoma tik po kuri laiko). Kartojimas rodo, kad jie turi pakankamai išsivysčiusią foneminę klausą.
Autistai dažniausiai nevartoja įvardžio „aš” , save įvardija „tu”
(pvz: vietoj „Aš noriu miego” sako „Tu nori miego”). Tai susiję
su negebėjimu asmeniškai komunikuoti ir identifikuoti save
vardu.
Žodžiai neturi apibendrinančios reikšmės ir nevartojami kaip komunikacijos priemonės;
Vengia prašyti pagalbos (nemoka ir nesuvokia, kad gali prašyti);
Jie naudojasi gestais, mimika, greitai išmoksta simbolius, žaidžia žaidimus su daiktais ir žaislais. Žaidimų pobūdis rodo lakią vaizduotę.

5. Motorika
Savitai formuojasi vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, bendroji ir smulkioji motorika. Daugumai vaikų būdinga raumenų įtampa, nežymus rigidiškumas, diskoordinacijos ir apraksijos požymiai.
Ankstyvojoje vaikystėje dėl raumenų įtampos pasikeitimo diagnozuojama hiperkinezinė parezė. Galimas ir raumenų hipotonusas, nepaslankumas (vaikai labai judrūs, šokinėja, sėdėdami periodiškai svyruoja, beldimas pirštais ar daiktais, sunkumai mėgdžiojant judesius);
Dėl motorikos sutrikimų ilgai neišmoksta apsirengti, praustis ir pan.
Vaikams nesusiformuoja teigimo ir neigimo judesiai galva;
Motorikos savitumai lemia vaikų savitvarkos įgūdžių susidarymą bei įsitraukimą į bendrą veiklą.

Autizmo atpažinimas

Autizmas konstatuojamas tada, kai atitinka 6 (ar daugiau) požymius iš visų keturių grupių, bet iš A grupės turi būti bent du požymiai (iš kitu bent po vieną). Taigi:

A grupė - socialinės sąveikos kokybiniai sutrikimai:

- žymūs neverbalinės komunikacijos sutrikimai(įdėmaus akių žvilgsnio nebuvimas, savita veido išraiška ir kūno poza, gestų nevartojimas socialinei sąveikai reguliuoti).
- negebėjimas ieškoti malonumų ir jais dalintis su kitais.
- socialinės ir emocinės sąveikos stoka (nedalyvavimas žaidimuose, polinkis į vienatvę, neadekvatus kitų įtraukimas į veiklą (žmonių, kaip daiktų naudojimas)).
- socialinio elgesio ir vaiko amžiaus neatitikimas

B grupė - neverbalinės ir verbalinės komunikacijos bei vaizduotės kokybiniai sutrikimai:

- kalbos plėtotės sutrikimai, kurių nesistengiama kompensuoti alternatyviais būdais (gestais, mimika).
- asmenys, kurių kalba pakankamo lygio, nemoka ja naudotis kaip bendravimo priemone.
- echolalija.
- spontaniškų žaidimų ir su jais susijusios kalbos nebuvimas.

C grupė - pasikartojantis įkyrus elgesys ir veikla, bei riboti interesai:

- domisi viena, ar keliomis tomis pačiomis veiklomis.
- nenori keisti rutinos.
- pasikartojančios ir stereotipinės bendrosios bei smulkiosios motorikos manieros (sukimasis ratu, plojimas rankomis, plasnojimas, lingavimas ir kt.).
- dėmesio sutelkimas į kai kurias, smulkias daiktų dalis (gali būti ir kvapas, vibracja, garsas).

D grupė - sutrikimas nėra priskirtinas kitiems įvairiapusiams raidos nenormalumams:
- kalbos suvokimo raidos sutrikimui (lemiančiam socialines ir emocines problemas)
- neslopinamas prieraišumas.
- protinis atsilikimas (kurį lydi emociniai ir elgesio sutrikimai).
- ankstyvoji šizofrenija ir Rett sindromas

Nuorodos:

http://www.youtube.c...player_embedded

http://www.youtube.c...feature=related

http://www.youtube.c...feature=related

http://www.youtube.c...feature=related

http://www.youtube.c...feature=related

Lietuvos Autizmo Asociacija -
"Lietaus vaikai"

Papildyta:
ne pirma zinute, bet bent jau pirmame puslapy

Aciu uz naujus namucius
Noriu paklausti, ar jums yra taip buve, kad susiformavus tustinimoso ar slapinimo refleksams, po kurio laiko jusu vaikuciai vel regresavo?
Maniskis jau nuo 1 metuku visada prasydavosi. O dabar jau sa aite pradejo kakoti i kelnes (

maniskis irgi prasesi ir dare normaliai, o va atejo laikas kai eme nebeprasytis, i kelnes nedaro-kencia, bet nesipraso niekad ir taip jau pora meteliu vedu laiks nuo laiko ir viskas

kaip jus visos su diagnozem susigyvenot? man taip sunku. taip baisu,kad vaikas neregresuotu. atrodo, ir tu zodeliu vis daugiau pasako ir taip dziugina. bet kiekviena sekunde galvoju, kad tai gali buti labai laikina. kaip ir su tustinimusi. tikrai nesitikejom, kad taip bus... ar as esu nenormali, kad taip reaguoju i viska ar tiesiog reikia laiko. nebesusigaudau.

maniske jau 7 men prasydavos (kaku), apie metukus ir sysiuko, bet apie 1,5 vel vare i klenes pilnu tempu Tada vargom ilgai... Bet ismoko vel kazkaip senai tas buvo nebelabai pamenu

Su diagnoze susigyvenau labai sunkiai(prireike 2metu), vyras, matau, dar nesusigyveno.
O del sysiu-kaku reikaliuku, tai manoji buvo pradejus daryti viska i puoduka, nesiprasydavo, bet kai pasodindavau-padarydavo. Dziaugiausi, bet po 2men tai baigesi, atsisake sestis ant puoduko. Ta istorija vis pasikartoja karts nuo karto, tik trunka ne 2men, bet apie 3sav.
Su kalba tai pas mus taip, sako kazkokius zodzius, po kiek laiko jie dingsta, atsiranda kitokie. Bet manoji sako tuos zodzius neprasmingai, nesusieja zodzio ir daikto ar zodzio ir veiksmo