QUOTE(begemote @ 2014 01 29, 18:10)
is tiesu, tai as nesuprantu tu mokejimu, praeitais mokslo metais(nezinau kaip pavadint), mokejom po ~110lt, po vasaros atostogu(iki praeito menesio), po ~25lt, dabar, kai uzkabino ta lapa, aukletoja pasake, susipazinkit su nauja mokejimo tvarka, brangs, nu ir tikrai, nebe 25, o 75lt
pas mus su neigalumais isvis nemoka uz maitinima, bet man truputi pikta del tokios tvarkos - juk vaiko negalia ir jos lygis neparodo seimos finansines situacijos. O maitinimas neigaliam ar igaliam vaikui - taip pat priklausytu tevams apmoketi... Jau taip dauguma tokiu vaikuciu lanko spec darzeli, kuriame tokio vaiko islaikymas - kur kas brangiau atsieina... Kai tevai moka uz darzeli, ir nemoketi gali tik turedami pateisinamas priezastis, pazymas - tai ir veda, jei tik vaikas serga, o kai moketi nereikia - tai noriu vedu noriu ne... Nu pikta iki negaliu ant tokiu - jau negana kad vaikas negauna to, kas jam priklauso, uzima gana prabangia vieta - ir dar i nekokia padeti pastato zmones, turincius dirbti su tuo vaiku - gi visiems reikalingi rezultatai, ataskaitos ka nuveike su vaiku - o ka galima nuveikti, jei jo ner? Butu mokama - butu ir atsakomybe is tevu...
(netaikau jums)
o neigalumo pasalpos - jo reikalingos. Ir tai ne kompensacija uz vaiko negalia - o pinigeliai skirti vaiko bukles ar galu gale gyvenimo pagerinimui, ugdymui ir pan...
QUOTE(airija123 @ 2014 01 29, 18:14)
Zinoma istyrimas butinas,bet tokie stacionarai kaip, kad raidos centrai kur reikia dviem savaitem atsigult yra atgyvenos tai faktas! Mano sunui neturinciam autizmo ir tai butu sokas, kad reiktu kazkur isvaziuot dviem savaitem! o ka, ten kiek zinau juos stebi? kam stebeti? juk per kelis vizitus ir taip viskas aisku pasidaro. O juk dar ir tevu pasakojimai ka sugeba ko ne.
todel pas jus neatgyvenos - ir kaip pati saket kad istiria iki 16 metu

Daug ten vaiku guli - tas sokas tikrai istinka vienetus

Buvom, gulejom - nors mergina labai jautri aplinkai - soko nepatyre...
ten ju nestebi - ten dirba su jais, taiko ivairius metodus, moko tevus (jei jie mokosi) kaip dirbti, kaip lavinti vienu ar kitu sutrikimu turincius vaikus. Dirbdami aiskinasi kokios problemu priezastys (pvz PA ar autizmas, o gal siaip tik motorika, elgesys, hyperaktyvumas demesio sutrikimas ir pan), kodel vaikas taip ar kitaip elgiasi, kodel kazko negali ismokti, bando pritaikyti metodus, kad isisavintu greiciau, lengviau reikiama medziaga...
Sakot per kelis susitikimus pasidaro aisku? Pvz mano vaikas per pirma gal net i kabinete neis, per antra iejes - neis i kontakta su ten esanciu zmogumi - tai ka gali nustatyt - jis negeba? negali? tingi? uzsispyres? turi elgesio problemu? ar tiesiog tokia naturali adaptacija? Darzelyje gaunu vaika - dirbi su juo puse metu - ir negali sakyt, kad jau nuspeji jo veiksmus - o jus kalbat apie kelis susitikimus ir diagnoze, galbut visam gyvenimui... Tevu pasakojimai? 80% tevu pasakojimu yra neadekvatus vaiko gebejimams - dalis ju nusivyle, isibaigine ir labai nuveryina vaika, jo galimybes, kita dalis - priesingai, nemato problemu, pervertina vaika ir jo galimybes... Nezinot - tai gal nebevarykit...
As sutinku - UK situacija kita nei LT - ten pirma siulo pagalba, paskui tiria, pas mus pirma tiria, issiaiskina priezastis - o tada jau pagalbos tevai patys ieskosi pagal galimybes - bet pas mus nera dar sistemos, nes bent autizmo problema nera labai sena, anksciau budavo pavieniai atvejai... Tikiu - kada nors bus taip, kaip manom, kad turetu buti... Zinau daug nekokiu dalyku ir toje UK autistu atzvilgiu, taip pat zinau tas tobulas mokyklas spec autistams, bet i kurias didele atranka valstybes finansuojamai vietai gauti, kur su 5 vaikais dirba 6 specialistai, o norint susimoket patiems - kaina jos 60 000 (atrodo tiek minejo), tad jos irgi prieinamos nedaugeliui - o kiti irgi murkdosi tuose paciuose varguose, jei patys tevai daro, investuoja - pagalbos daugiau sulaukia is ugdymo istaigu, o jei ne...

Manau pas mus irgi nemazai isitrauke i puikias istaigas, vaikai auga ugdomi, lavinami ir mylimi, o bet taciau - visada ir visur yra viskuo nepatenkintu...

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."