QUOTE(sayonara @ 2014 01 14, 20:35)
Kadangi stojo nenuotraukingas metas, siūlau papliurpti
papasakokit, kas norit, kokias turite su fotografija susijusias svajones, kokią su tuo susijusią savo ateitį matote ar norėtumėte matyti ir pan., t.y. ko tikėjotės, kai atėjot į temą ir kas dabar Jums gresia?
say, kokia tu vilioke

Net as ta proga is pogrindzio islindau
As atejau i tema pries pustreciu metu, kai isigijau veidrodini fotika. Iki tol fotkinau su muiline ir vargo nemaciau, ir isivaizdavau, kad fotografuoti moku, tai maniau, isigijus veidrodini, cia temoj dar kiek patobulesiu ir tada jau busiu labai "kruta"fotografe

Durnai skamba, bet tikrai tuomet taip maniau, ir ne todel, kad esu kokia tai arogante, bet tiesiog nuosirdziai galvojau, kad kazka jau moku. Per pirma pusmeti temoje isitikinau, kad nemoku nieko, isskyrus fokusuoti, ilgai jauciausi skriaudziama ir nesuprasta, paskui smegenyse lyg kokia lempute isijunge ir pamazu pradejau mokytis. Labiausiai trauke ir domino kelioniu bei reportazine/gatves fotografija. Po gal kokiu metu atejo krize, kai supratau, kad didzia fotografe netapsiu, nes tam reikia arba didzio talento, arba pasiryzimo labai daug dirbti, man gi stigo ir vieno, ir kito. Tada fotografija uzmeciau. Jau kuris laikas fotografuoju praktiskai tik kelioniu metu. Nepaisant to, manau, kad sios temos deka ismokau daug, o labiausiai vertinu tai, kad dabar jau galiu atskirti gera foto nuo prastos, kartais netgi su argumentais

Akiratis irgi prasiplete, pasikeite vertinimas, zvilgsnis tapo gilesnis. Svajones? Ismokti buti bent is dalies tokia fotografe kaip Ruth Orkin - cituoju, "She didnt take loads and loads of photos. She waited for shots". Mano didziausia beda - kantrybes stoka ir per didelis beveik vienodu kadru skaicius, ir varginantis atrinkimo procesas grizus is keliones su tukstanciais foto vietoj simtu

Ir dar noreciau ismokti nebijoti prieiti prie zmoniu kelionese, uzmegzti rysi, paprasyti, kad leistu juos nufotografuoti is arti. Dabar darau daugiausia tik "nematuskes", ir nors tas zanras man labai patinka savo nesumeluotu spontanisku tikrumu, bet jau pamazu ima traukti ir "nepazistamojo portreto" zanras. Gal kazkada ir tam subresiu. Kas gresia?

Speju, kad dar gilesnis klimpimas i kelioniu fotografijos liuna

Aistra kelionems nemazeja, o kelioniu be fotografijos vis dar eisivaizduoju
Na ka, paklodes ilgiu turbut jau ir
Iks pralenkiau

Bet pabaigai dar pasakysiu - aciu jums, kad esate
QUOTE(sayonara @ 2014 01 15, 09:15)
Straipsnis apie vieną iš garsiausių R. Orkin nuotraukų, pokalbis su tos nuotraukos heroje

Man labai patinka ta foto, ir visada kildavo klausimas, ar ji nesurezisuota. Pasirodo, ir taip, ir ne

Va kas niekad neateidavo i galva, tai piktintis ir vertinti ta scena kaip "harrassment". Italams juk spoksojimas i moteris yra toks pats elementarus ir nekaltas poreikis kaip kvepavimas...