Druskute, kaip supratau vargelis dar dėl alergijų. Gaila, kad nepavyksta atrasti tikrosios priežasties. bet nejau tik į maistą tokios reakcijos gali būti? Gal jau pilvukas taisosi? Dėl pampių, mes iš pradžių bandėm žaistis, bet paskui brolio žmona paprotino, kad tiesiog nuimt su visu ir viskas. Tik lopšiuky vis prašydavo dar po kelis pampius palikti miegui.
Lady ir S@msara, linkiu kuo greičiau pagauti žirniukus. Ir ta baimė pasiryžti manau visiškai normali. Bet kai jau pradedi, tada viskas kaip ir stoja į vietas. Svarbu viskas puikiai pavyktų.
Antro vaiko klausimu aš dar didelėj baimėj, nors ateina minčių, kad ilgai tempti nebereikėtų. Kai jau žinai, ką reiškia auginti vieną, kiek man tų sunkių momentų buvo, sunku pasiryžti pereit tai dar kartą. O ir šiaip santykiai šeimoj sudėtingi. Bet P brolio ar sesės jau ne kartą prašė.

Klumpe, jau esam ir FB apie tuos savo vijurkus diskutavusios, nieko per daug naujo nepasakysiu. Puikiai suprantu, ką reiškia auginti ugningą vaiką, kuris gali vieną akimirką būti ramus, kitą jau isterikuoti dėl nieko. Pasimušt irgi mėgėjas, bet daržely lyg ir nesiautėja labai, niekada auklėtojos nėra užsiminusios apie tai. Apskritai jis darželyje ar pas senelius yra ramesnis. Ne iš tų lėtųjų, bet pykčio priepuolių nepasireiškia, arba jie būna trumpi ir neaudringi. O prie mūsų jis išsilieja su trenksmu. Bet aš matau tam tikrą tendenciją. Pradėjo vėl lankyt darželį, prasidėjo vėl pasiautėjimai. Sukaupia emocijų per dieną, namie grįžęs būna užsiožiuoja. Išsirėkauja ir tada visas vakaras ramus. Kažkaip susigyvenau su tuo, nors būna tikrai sunkių momentų.
Dėl kalbos, na pažanga didelė. Aišku nekalba super aiškiai ir rišliai, bet postūmis tikrai ryškus. Ir tai galima sakyti per rugpjūčio mėnesį įvyko. O šiaip auga įdomus vaikas, prisamprotauja visokių dalykų, įdomu jį stebėti ir klausytis. Apskritai dabar toks smagus mūsiškių vaikiukų amžius, kada jie tokie įdomūs, kiek gerų emocijų pasisemt galima.
Dėl pienuko, aišku jei vaikui norisi, tai lai geria. Maniškis naktim nieko nebegeria nuo tada, kai nustojau maitinti. Apskritai privengiu duot vakare daugiau skysčių, nes miega be pampio.
Mūsų fronte dar tokios naujienos, kad po 2 metų ir 2 mėnesių vaistų naudojimo, gydytojai nusprendė bandyti juos nutraukinėt. Priepuoliai nesikartojo, tyrimai kaip ir normalūs, nors buvo keli kabliukai, bet visgi ne epi pobūdžio. Stebėsim ir tikimės niekas nebeišlįs daugiau.