vienos šeimos gyvenimo istorija

Ykisiu ir as savo trigrasi Cia tik pamastymai mano.Apie ta jausma-meile daug graziu ir negraziu zodeliu parasyta,bet kad butu taip viskas lengva..Vyro pasakojime neradau zodziu kad ji nebemyli jo,ji tik nebenori buti su juo.Bet liko ir termina dave...Man atrodo ji saukte saukia veiksmais..buk vel toks kaip anksciau,buk mylintis mane,vaika,ne darba..Butu labai lengva-atsibudai viena ryta,o nebemyliu,saunu,nauja gyvenima pradedu be to zmogaus,bet deja..kartais ir mylint reikia padaryti tokius sprendimus,o tai dar sunkiau.Jausmui issaugoti neuztenka prisiminimu,reikia nuolat paie savo jausma duoti zinoti tam zmogui,kuris salia.
Ir dar,net savo mylimajam sakiau - uz jokius pinigus neusipirksi musu ryto,musu vakaro kartu praleisto,sypsenos,zvilgsnio su meile,praeinant prisilietimo...Draskykis darbe ar po darbo,bet uz juos tu nenusipirksi tai...Sekmes jusu seimai,gal dar ne viskas prarasta.

manau pakankama priezastis
citata is autoriau zodziu "Dabar suprantu, kas nuzudziau musu jausmus per savo saltuma, negirdejima, nerodyma pastangu suprasti partneri. Buvau saltas su tam tikrais prasviesejimais".
Manau, kad ji brendo tam, gal ir bande kazka sakyti, o dabar va sulauke tinkamos progos: vaikas paauges, i darzeli gal net eina, artimieji su pagalba salia, tuoj baigs moksla, eist dirbti..ir dar yra jauna sutikti savo zmogu. Pabuvo dar gi savaite atskirai, pabendravo su psihologe - irgi kazkiek manau itakojo sprendima. Ir elgiasi teisingai..nes net dabar kai yra reali gresme jos netekti, autorius dar svarsto, ar verta man cia stengtis?? Tai jei ir stengsis, tai idomu kiek..iki kito leliuko tikriausiai Nezinau kaip jums atrodo, man rodos normalu, kad jauna pana nenori but s... vietoj..kas cia gero buvo pas juos santuokoj..mazdaug "daviau 100 litu, tai nelisk i akis, as saltas, laikyk 4 kampus"
Ji nesijaute mylima, ir jis savo pasakojime nesako nei zodzio, kad as ja myliu..


o autoriaus noriu paklaust: o, kodel jus buvot saltas?

Visiskai sutinku su tavim. Kodel jis neklause, kaip jautiesi, ar reikia pagalbos? tik atsibudo dabar, kai ji nori isseit? jam buvo patogu su ja : valgyt yra ka, isvalyta, sutvarkyta, leliuka ji augina drabuziai isplauti. Grizti ir nereikia jokiu pastangu det, kazka kalbet, daryt, nes ai, ji vis tiek bus su manim as juk toks patrauklus ir fainas. Taip jis dirba daug, uzdirba, bet to neuztenka santykiams islaikyti, zmonems turi but PARTNERIAIS, o ne kazkuris aukstesnis uz kita, nes ale as cia dirbu, tu cia teises neturi pravert burnos, as cia ponas.

Na neuzsimita autoriaus ir apie tai, ar klause jis jos ar reikia kazka padet ar nereikia, neuzsiminta, kad jis ponas, neuzsiminta ar ji ten laksto su skudureliais kuopdama namus ir valgyt ruosdama... Cia tik musu pamastymai. Kaip ten yra is tiesu tik jie abu ir zino, bet paskaicius aprasyta situacija matosi, kad vyras , grizo pagal jos pageidavima i LT, uzdirba pinigus seimai islaikyti ir t.t. Ir jos negirdi... Gal ir negirdejo, bet pripazista savo klaida ir nori issaugoti seima. Kas blogai? Negi jau tokia uzguita ir uzrakinta namuose ta drauge? Vyras dirba del seimos, istikimas, tevai padeda vaika paziureti, pati studijuoja. Ko nori is gyveimo?
Va sioj situacijos tai neatleistina autoriui kad negirdi savo drauges(o negirdi kaip suprantu del darbo kruvio), turbut geriau butu jei autorius gyventu is pasalpos, kartu sedetu ir ''laikytu tuos 4 kampus''(tik kuriuos? Tevu ar nuomuojamo bendrabucio...?) Ai, dar paskui sijonus lakstytu...Va tada turbut butu jai gerai, nes laisvo laiko turedamas galetu su ja pakalbeti...
Autorius nebesirodo sioje temoje, bet man paciai jo viena fraze toki idomuma sukele, kad jei nepatingesit - prasau atsakyti. Man del saves idomu, kokia turi buti isvaizda ir koks statusas (gen. direktorius, vadybininkas, buhalteris), kad ''eiti per moteris''. Nes dabar jus taip issireisket, galvoju ar mano antra puse pagal statusa gali keliauti ar ne ? Iki siol galvojau, kad nuo zmogaus padorumo tai priklauso .

Vienas is didziausiu ir manau nepagarbiausiu bruozu yra, tai tylejimas. Na, kaip autorius issireiske, kad jis tyledavo. Cia, vadinasi bausdavo antra puse, bet nusibaude pats save. As tai vadinu psichologiniu smurtu. Kada mano ex vyro nekalbadieniai pradejo testis savaitem, as irgi isejau. Is vyro nuosavo didelio namo. Nesidalinau kas mano, kas jo supirkta buvo. Pasiemiau tik dukters pianina. Elimentu irgi nesiteisiau. Buvau, tokioj euforijoj pabegus nuo tokio terorizavimo ir manes menkinimo, kad kalnus galejau nuversti. Ir nuverciau. Labai greit pati susikuriau gerbuvi. Manau ir autoriaus drauge taip pat jauciasi pabuvus atskirai nuo jo. Issilaisvinus.
P.s. Man dar autoriaus narciziskumas uzkliuvo. Jis raso, kad drauge ji susirado per soc. tinklaipius. Mat, koks visas is stuomes ir liemens. Visos tik ir nori jo tokio tobulo. Tai, isore. O, kur vidus? Dar neaisku, del ko issiskyre su ilgamete drauge. Jei, del to pacio, tai zmogus isvadu nepadare.

Parodykit draugei savo parasytus zodzius. Matosi, kad zmogus gailisi, pergyvena, tik gal nemoka to parodyti savo antrajai pusei. Neliskit per daug i akis, leiskit jai apsispresti. Ji dar labai jauna, mes ir jauni buvom, kai pagimdziau, buvo sunkumu, abejoniu, bet su laiku viskas susitvarkys. Nueikit kartu pas gydytoja, ne zodziais, o veiksmais parodykit, kas ji Jums yra.
O jei nesusitvarkys - nelemta buvo

Sakyčiau ne supermamose bėdavotis reikia, o keliaut abiem kartu pas psichoterapeutą.
Juo labiau, kad žmona jau lankosi, tai tik temos autoriui reik pasiryžt.

man tai labiausiai užstrigo : "taip per 4 metus ne karto ir nenuejau i sona" vajei, tai kas čia dabar per angelas matot
vyrukas matosi pasitikintis savimi, žinantis ko nori, savimyla savaime suprantama...nu neįvertino ką turėjo, dabar ką čia bepatarsi...

Matai ir nenuejo i sona ir patrauklus ir per mergas galintis eit. Ot koks fainuolis. O ka cia ta piemene? Jauna zalia nieko nesupranta, kazko cia dar nori, taigi turi dekot savo stabui, kad islaiko ja. Juk merginoms uztenka baltos suknios ir irengto buto. Ko gi daugiau reikia? Est, siltai but.
O siaip tai vaiku darzelis su tais nekalbadieniais. Negi jam buvo sunku kalbet, issikalbet? Nesiklause jos, tai dabar saukstai popietu...
O ivertina, kai to zmogaus jau salia nera.

Labas vakaras. Aciu uz komentarus Buvo ka paskaityti. Maniske i foruma nelenda, o jei ir ilistu - tebunie. Buvau piktas ant saves ir viso pasaulio rasydamas sia istorija. Svarsciau ir vertinau kiekvieno galimo zingsnio pasekmes. As puikiai suprantu, kad jums esu tas blogietis, kuris viska sugadino. Kaip psichologas apibudino mane - esi kaip azuolas, bet nemoki palinkti. Nemoki nusileisti, nes esi kovotojas is prigimties. Taciau tai reiskia, kad galiu stengtis del savo moters, del savo vaiko iki zmogaus galimybiu ribos. Kodel as anksciau to nedariau - nes neigiau, kad turime problema. Nes neigiau sau, kad santykiai sala. Nes nesitikejau tokios pabaigos. Puse metu iki dabar butume apsilanke pas psichologa - sedetume apsikabine rankutemis, abu ta suprantame. Mums/man tik reikejo atverti akis, nubrezti gaires i geresni tarpusavio supratima ir siekti to tikslo. Ji nebuvo uzdaryta, kaip kai kas cia galvojat. Ji bet kada galejo susitikti su draugem, nebuvo problemu, kai noredavo iseiti pasilinksminti. Taip, mano ego uzgautas - o kieno nebutu? Ar blogai, kad pasitikiu savimi ir zinau, kad vienas neprazusiu? Taip, forma, kuria parasiau, per daug narciziska, paciam sypsena kelia. Neuzmirskite, kad santykiai yra dvieju zmoniu darbas. Kodel girdziu mintis, kad as ja issitempiau i uzsieni, uzstaciau vaika? Ji mane susirado, ji mane pakabino. Ji per pirma pasimatyma mane suviliojo. Klausiate, ka as apie tai pamaniau - ne ka. Bet surizikavau ir mums tik pradejus gyventi kartu drasiai i akis pasakiau - as zinau, kad anksciau ar veliau tu pabegsi. As zinau, kad tu dar subresi ir pasikeisi. Vaiko atsiradimas - as labai gerai prisimenu ta nakti, kai pasake - baik manyje, nes saugu. As ja tikiu, kad vistiek tai ivyko netycia. Tiesa sakant nesvarbu, nes dukryte man dabar brangesne uz viska. Apie ja - augo be tevo. As jai buvau ta trukstama parama ir vyriskumas, kurio jai taip truko. Cia viskas daug giliau, nei jums atrodo. Tuo paciu viskas beviltiska, nes as nebematau galimybiu issaugoti tai, kas buvo. Aciu jai uz tai, kad man padovanojo dukrele ir leis su ja matytis tiek, kad as noresiu. Aciu jai uz tai, kad esu Lietuvoje. Aciu jai uz tai, kad priverte susimastyti, kad buti teisiam ne visada yra gerai. Kad buti laimetoju kartais neatnesa laimes. As pergyvenu del jos, bijau del jos ateities tubut labiau nei ji pati. Ji sako, kad esu labai rupestingas, man sunku bus nesijaudinti del jos, jau nekalbant apie vaika. Bet zinokit sunku buti su zmogumi, kuris nezino, ko nori. Ji sako - ateina savaitgalis, einam kur nors. As jai pasiulau issirinkti bet koki veiklos buda, kina, koncerta, teatra ir varom. Ne, ji to nepadaro ir as lieku kaltas. Du kart siemet buvom prie juros - sako per mazai. Kiekviena savaitgali vaziavom i sodyba kaime - sako per daug. Karta i pora menesiu palikdavau savaitei pas tevus Kaune, tuo metu galedavo pailseti ir pabuti su draugem. 1.5 metu jau laikosi masinos teises, nes as norejau, kad ji butu nepriklausoma. Dukryte labai myli senelius - pyksta, kad jie ja lepina/ analogiskai as pykstu ant jos tevu, bet savuosius as drausminu, apie jos tevus uzsiminus ji rekia, ko as kabinejuos prie jos seimos. Ar jus suprantat ko as pykstu? Kad nebuvo suteikta ne menkiausia galimybe suteikti tai, ko jai truko. Is kur tas toks staigus kategoriskumas, nukrites is giedro dangaus..

As taip ir supratau. Siaip man jusu mergina pasirode is tu, kkurios mokyklos suole sededamos galvoja kaip koki grazesi , aukstese soc. padeti uzimati vaikina pakabint... Jau neberasiau , nes diskusijos prieina iki nusisnekejimu ir tarpusavio ieridimejimu . Nes jusu adresu beveik visos kaltina jus. Man jusu mergina atrodo tokia, kuri sieke kazko tai tokio(soc. tiklapiuose bedrauja mano vaikas, tikrai matau kaip merginos ''kabinasi'' i ''geresnius bernus'' , gal netikamai issireiskiau, gal neprades kabinetis prie zodziu ). Nieko cia tokio, uzkibot ant moksleives, tipo nieko nemaciusios, jums patiko, jai irgi, kol neaisku kas proteli susuko(gal depresija?). Moterys neistikimybe, alkoholizma atleidzia, cia pricese isponejusi neleidzia zmogui suprastas klaidas taisyti . Ar verta toliau kovoti? Jums paciam spresti, jus ja mylit, buvo cia visokiu nuomoiu, bet atsirinkti tik pats galit... Sekmes bet kokiu atveju .

nekalbadieniai prasidejo po to, kai kiekvienas gincas pavirsdavo i gana arsu konflikta. Tai as tas kelias nekalbejimo valandas pats sau suprasdavau kaip nusileidima jai. Taip, tai buvo klaida.. Bet kaip issiaiskinti su zmogumis, kuris negali ramiai diskutuoti, o uzsiplieskia kaip degtukas. Ji nuo 15m pasinerusi i gilias draugystes su vyrais. Su pirmu issiskyre, nes buvo jai pirma meile ir reikejo issilakstyt. Su antru, nes ja isdave su n moteru ir issiskyre tik todel, kad atsiradau as. As atsimenu, kaip siutau ir isvadinau kvaisa, jog rimtai svarsto grizti pas vyra, kuris prisipazino ja isdaves daug kartu per vienerius draugystes metus. Bet dabar man ta proga nera suteikiama. Kaip man dabar stengtis - dovanoti geles, ziedus? Pirkti brangias dovanas? Aciu, karta sita gyvenimo pamoka as jau turejau ir daugiau nekartosiu. Viskas, ka jai dabar galiu duoti yra mano nuosirdumas ir tikejimas, kad as galiu pakeisti kai kurias savo savybes, kurios trukde musu santykiams. Zinojimas ir tikejimas, kad gali buti kitaip. O jei negali - ka gi, labai padekociau jai uz suteikta galimybe, taciau sidyje buciau ramus, kad padariau viska, kad issaugoti seima.