QUOTE(Bardana @ 2014 01 17, 00:55)
manau pakankama priezastis
citata is autoriau zodziu "Dabar suprantu, kas nuzudziau musu jausmus per savo saltuma,
negirdejima, nerodyma pastangu suprasti partneri. Buvau saltas su tam tikrais prasviesejimais".
Manau, kad ji brendo tam, gal ir bande kazka sakyti, o dabar va sulauke tinkamos progos: vaikas paauges, i darzeli gal net eina, artimieji su pagalba salia, tuoj baigs moksla, eist dirbti..ir dar yra jauna sutikti savo zmogu. Pabuvo dar gi savaite atskirai, pabendravo su psihologe - irgi kazkiek manau itakojo sprendima. Ir elgiasi teisingai..nes net dabar kai yra reali gresme jos netekti, autorius dar svarsto, ar verta man cia stengtis?? Tai jei ir stengsis, tai idomu kiek..iki kito leliuko tikriausiai

Nezinau kaip jums atrodo, man rodos normalu, kad jauna pana nenori but s... vietoj..kas cia gero buvo pas juos santuokoj..mazdaug "daviau 100 litu, tai nelisk i akis, as saltas, laikyk 4 kampus"
Ji nesijaute mylima, ir jis savo pasakojime nesako nei zodzio, kad as ja myliu..
o
autoriaus noriu paklaust: o, kodel jus buvot saltas?

Labas vakaras. Aciu uz komentarus

Buvo ka paskaityti. Maniske i foruma nelenda, o jei ir ilistu - tebunie. Buvau piktas ant saves ir viso pasaulio rasydamas sia istorija. Svarsciau ir vertinau kiekvieno galimo zingsnio pasekmes. As puikiai suprantu, kad jums esu tas blogietis, kuris viska sugadino. Kaip psichologas apibudino mane - esi kaip azuolas, bet nemoki palinkti. Nemoki nusileisti, nes esi kovotojas is prigimties. Taciau tai reiskia, kad galiu stengtis del savo moters, del savo vaiko iki zmogaus galimybiu ribos. Kodel as anksciau to nedariau - nes neigiau, kad turime problema. Nes neigiau sau, kad santykiai sala. Nes nesitikejau tokios pabaigos. Puse metu iki dabar butume apsilanke pas psichologa - sedetume apsikabine rankutemis, abu ta suprantame. Mums/man tik reikejo atverti akis, nubrezti gaires i geresni tarpusavio supratima ir siekti to tikslo. Ji nebuvo uzdaryta, kaip kai kas cia galvojat. Ji bet kada galejo susitikti su draugem, nebuvo problemu, kai noredavo iseiti pasilinksminti. Taip, mano ego uzgautas - o kieno nebutu? Ar blogai, kad pasitikiu savimi ir zinau, kad vienas neprazusiu? Taip, forma, kuria parasiau, per daug narciziska, paciam sypsena kelia. Neuzmirskite, kad santykiai yra dvieju zmoniu darbas. Kodel girdziu mintis, kad as ja issitempiau i uzsieni, uzstaciau vaika? Ji mane susirado, ji mane pakabino. Ji per pirma pasimatyma mane suviliojo. Klausiate, ka as apie tai pamaniau - ne ka. Bet surizikavau ir mums tik pradejus gyventi kartu drasiai i akis pasakiau - as zinau, kad anksciau ar veliau tu pabegsi. As zinau, kad tu dar subresi ir pasikeisi. Vaiko atsiradimas - as labai gerai prisimenu ta nakti, kai pasake - baik manyje, nes saugu. As ja tikiu, kad vistiek tai ivyko netycia. Tiesa sakant nesvarbu, nes dukryte man dabar brangesne uz viska. Apie ja - augo be tevo. As jai buvau ta trukstama parama ir vyriskumas, kurio jai taip truko. Cia viskas daug giliau, nei jums atrodo. Tuo paciu viskas beviltiska, nes as nebematau galimybiu issaugoti tai, kas buvo. Aciu jai uz tai, kad man padovanojo dukrele ir leis su ja matytis tiek, kad as noresiu. Aciu jai uz tai, kad esu Lietuvoje. Aciu jai uz tai, kad priverte susimastyti, kad buti teisiam ne visada yra gerai. Kad buti laimetoju kartais neatnesa laimes. As pergyvenu del jos, bijau del jos ateities tubut labiau nei ji pati. Ji sako, kad esu labai rupestingas, man sunku bus nesijaudinti del jos, jau nekalbant apie vaika. Bet zinokit sunku buti su zmogumi, kuris nezino, ko nori. Ji sako - ateina savaitgalis, einam kur nors. As jai pasiulau issirinkti bet koki veiklos buda, kina, koncerta, teatra ir varom. Ne, ji to nepadaro ir as lieku kaltas. Du kart siemet buvom prie juros - sako per mazai. Kiekviena savaitgali vaziavom i sodyba kaime - sako per daug. Karta i pora menesiu palikdavau savaitei pas tevus Kaune, tuo metu galedavo pailseti ir pabuti su draugem. 1.5 metu jau laikosi masinos teises, nes as norejau, kad ji butu nepriklausoma. Dukryte labai myli senelius - pyksta, kad jie ja lepina/ analogiskai as pykstu ant jos tevu, bet savuosius as drausminu, apie jos tevus uzsiminus ji rekia, ko as kabinejuos prie jos seimos. Ar jus suprantat ko as pykstu? Kad nebuvo suteikta ne menkiausia galimybe suteikti tai, ko jai truko. Is kur tas toks staigus kategoriskumas, nukrites is giedro dangaus..