Depresija

Kompoziciškai nuotrauka pobaisė. Bet šiaip nebloga. Kaip tik filmą žiūrėjau apie niujorką.
Lilith, tavo bendram paveikslui viskas ką išdėstei aišku tinka, neabejotinai. Ir gerai. Ir šimtąjį kartą pasikartosiu, tavo tokia emocinė sąranga, kitų kitokia. Yra skirtingi jautrumai, ir skirtingi matavimai, skirtingi savęs vertinimai, ir labai skirtinga kitų įtaka, pas kažką viskas daugiau jausmais, pas tave protu. Tu ir emocijas jauti protu. Tai viskas čia gerai. Bet protas turėtų parodyt, kad tai ko tu nesupranti, arba yra "ne tavo", vis tiek egzistuoja lygiavertiškai.
Apie forumus visi argumentai geri, ir pliusai ir minusai. Visokių priežasčių yra, kodėl žmonės renkasi vienas ar kitas bendruomenes, gyvas, ar internetines, kodėl prie jų prisiriša, kodėl išeina, ką jos duoda ir ką atima.
Norėčiau mokėt mažiau įsijaust, ir taip vertint per atstumą, bet sunkiai išeina.

Tikrai valgau pati savo pačios laiką. Be to išsisėmiau.
Jaučiu kaip pasikeičiau. Ta prasme, kad dar labiau susidomėjau psichologija. Net filmus, tuos, kur anksčiau dar galėjau žiūrėti, man pasidarė neįdomūs. Pvz., lietuvišką filmą "Valentinas" per teliką pradėjo rodyti, ir pradžia nuo ginekologinės kėdės ir merginos tarškėjimo joje. Galiu žiūrėti tik analizuodama apie vyrų - moterų padėtį, atsipalaiduoti žiūrėdama negaliu, tiksliau tpliau net nežiūrėjau, nes nesudomino.

Forume jaučiuosi nereikalinga, nes iš tikrųjų nenoriu nieko gelbėti, ta prasme, pastoviai skatinti lieti ašaras ir užjausti dėl ko nors. Tam yra gydytojai psichologai ir psichiatarai.
Problema ta, kad tikrų profesionalų paslaugos yra brangios , taip kaip ir tapti geru specialistu yra brangu.
Septynios turėjo žinių, buvo tikrai įdomu, ką ji parašydavo, G.D. iš patirties įdomiai parašo, pirlimp visada pataiko. Tik tiek, kad čia nėra individualiai mums pritaikyta tai , ko reikėtų. Kiekviena gali suprasti kitaip: gali įsižeisti ir pan.
Ta prasme, manau, kad kiekvieno gelbėjimasis yra jo pačio reikalas. Ir tai, ką jis gauna ar negauna iš šio forumo. Man kiekvienos nuomonė ir parašymas iš tikrųjų labai svarbūs.
Įdomu, kodėl psichologai nerekomenduoja tokių forumų? Darau prielaidą, nebūtinai teisingą, kad neturint stipraus "aš" galima prisigerti kitų emocijų, ir sirgti už visus, galima pradėti mėgautis depresija.
O dėl ko tokie forumai gerai? Mažina vienišumo jausmą, atitinka nuotaiką, gali atsirasti kas išklauso ar perėjo kažką panašaus, gali patarti kur kreiptis.
Tai tiek, prirašiau paklodę
Be to, manau, kad daug kam, pvz. Pinot, nepatinka psichologizavimai, jai atrodo tai, kaip įžeidinėjimas nori čia rasti gero jumoro . Be to kiekviena iš mūsų esame atvira tiek, kiek norime tokia būti. Man netrukdo, kad aš daug ko nežinau apie daug iš jūsų.

Papildyta:


man foto patiko: atsipalaidavę
Papildyta:


pacitavau iš onko temos , willow pasisakymą. Manau, kad labai gera mintis.

labai religine citata. su krikscionisku kankinystes dirzeliu. suprask, jeigu jau gerai, tai pasiverzk dar, kad butu del ko ieskoti optimizmo kancioje "nesant savo kryziu". super tinka vergiskam lietuvio mentalitetui.

kokia itaka tau asmeniskai daro tai, kad kazkam patinka ar nepatinka tavo psichoanalizavimai, rasymai cia? beje, kartais labai i sonus galima nusianalizuoti, taip kiekviena nusibezdejima bandant paversti analize.

patinka man tavo požiūris. Nors tikiu ir tuo, kad kiekvienam savo "kryželis" kaip ir savo gabumai, gebėjimas džiaugtis, išnaudoti tą gyvenimo atkarpą, kiek ji skirta. Kiek kam skirta, mes nežinom.
Apie tai daug rašė Franklis, apie tai, kaip ieškoti gyvenimo prasmės net sunkiausiose aplinkybėse, Jungo įdomi autobiografija.
Esu skaičiusi, kad atrodo Jungas, konsultavo savo bendradarbio maža mergaitę, kuri labai įdomiai piešdavo: kosmosą, žvaigždes, kad žemę praryja kažkokia pabaisa, įdomiai kalbėdavo, suteikdama žodžiams kažkokią prasmę. tuo metu ta mergaitė fiziškai buvo sveika, bet pasąmonės lygmenyje kažką suprato, kad jos laukia kitas likimas. Ir iš tikrųjų ji po kelerių metų mirė nuo kažkokios infekcijos.
Ta prasme, kad mes pasąmonėje kažkaip žinome savo likimą ir jį išreiškiame atitinkama nuotaika ar piešiniais, ar ženklais. Kad yra kažkas daugiau nei tik gyvybė žemėje, yra ir ten kažkokios dimensijos.
http://alkas.lt/2011...
Willow, jei skaitytų, patarčiau perskaityti K. G. Jungo autobiografinę knygą.

Dar esu skaičiusi psichologų, kad mes galim ir užsiprogramuoti skausmui, kitiems reikalingas skausmas, todėl serga. ta prasme dvasinis skausmas virsta fiziniu. Čia manau, kad galimybės psichoterapijai, kad padaryti, kad to skausmo nereikėtų, kad galima gyventi be skausmo.
Pvz., man irgi nuolat kažką tai skauda.

Kita vertus, manau, kad yra daug fizinių priežasčių: nuovargis, per dideli krūviai, fiziniai ir psichologiniai, dėl to susilpnėjęs imunitetas.
Bet dėl ko mes apsiimam tais krūviais, save perkrauname.? Čia vėl grįtam į psichologiją.

Man kitų nuomonės svarbu ir esu jautri kritikai, nors tarkim tie tikri psichologai yra atsparūs kritikai, nes žino, kad tai jų vidinis kritikas, o ne tarkim Pinot kritikuoja. O kai turi vidinį kritiką tai pritrauki realiame gyvenime tokus pačius kritikuotojus.

Taigi, vėl prifilosofavau. Tikrai nenorėjau nieko įžeisti ar įskaudinti .
Dar esu pagalvojusi, kad forume nereikia tokių psichogizavimų ir minėti Fromą, Jungą, nes gal tikrai daug kam to visai nereikia. Man biblioterapija, atitinkamų knygų skaitymas labai padeda.

http://www.delfi.lt/...o.d?id=64032708

M.B nesupranta, kad savaitgaliais noriu pabūti viena ir pailsėti, nes darbe tenka daug bendrauti.
Dėl to kartais jaučiuosi kalta ir nenormali.
Namuose neturiu atskiro kambario būti viena, miegoti kada noriu ir kiek noriu. Todėl penktadienį būnu jau visiškai perdegusi.
Ir nežinau, ar stogelis važiuoja nuo per daug bendravimo ar nuo miego trūkumo?

bet tu ir dabar bendrauji. tai matyt ne nuo per daug bendravimo.

mane stebina is kur pas zmones tas ezoterijos alkis. tas nurasymas visko kazkam, laiko naudojimas "tiek kiek skirta".

zmones yra tiek stipriai apauge socialiai pripaisytais konstruktais, kad realiai jie nesuvokia is vis kas esa arba ju paciu ten seniai nebelike. gal ju net ir nebuve nuo pat pradziu. man tai atrodo didziausias mankurtizmas. nulupk is ju varda, pavarde, seimyna, buitiniu rupesciu rata ir popular wisdom mentalini turini - kas liks?

sutrupink baranka balandziam. skyle.

Lilith,
skaičiau pora kartų.
Ezoterijos alkis, gal ne ezoterijos, o gilinimasis, kas yra prasmė, kas mūsų laukia, dėl ko mes čia esame. Pasitelkiant intuiciją, patyrimus, kurie kažką reiškia.
Pamėgink sudalyvauti profesionalioje dailės psichoterapijoje. Pamatysi, kad tai, ką nupiešei, kiekvienas simbolis kažką atspindės iš tavo praeities, dabarties, netgi ateities. Tai įsisąmoninus ir patyrus kažką tai atveria.
Arba profesionaliame, psichoterapeuto vedamamame hipnozės seanse. Ar teko?
Arba netgi tai, kokią dienos nuotrauką tu pasirenki, daug pasako apie tave. Aš gal nežinau kai kurių simbolių, ką tai reiškia,kokius jausmus kelia. Bet tai yra.

Tu teigi, kad be socialinių vaidmenų žmogaus kaip ir nelieka. Sunku per juos save kartais pamatyti. Tam ir reikia vienatvės, knygų skaitymo. Ar dar kažko. man taip.

Kartais atrodo, kad gyvenimo nėra, tik socialinis vaidmuo.
Kiekvieno žmogaus kelias į gerus dalykus yra per nesėkmes

psichoterapiniai pezalai.
kiekvienas simbolis ne tai, kad atspindes, bet interpretuojantysis isivaizduos, kad atspindi. pripaisys ta simboli prie savo islibdyto kakucio ar nubrezto bruksnio.
as nematau prasmes tokiuose uzsiemimuose ir ne, nedalyvavau hipnozes seansuose. jie neturi nieko bendro su esme. as puikiai save pazistu, tik kazkodel situacijos tai nekeicia.

patikek manim, turint bent siek tiek blaivios samones galima taip paprastai zaisti zmoniu stereotipiniais simboliais, bet galbut jiems to ir reikia. jiems patinka "suprasti" kita.

va cia simboline psichoterapine komedija. pasiskaityk psichoterapeutes komentara.
"Neturėdami mėgstamos veiklos ir laisvalaikio užsiėmimų, jie taip bando užpildyti atsiveriančią vidinę tuštumą - pirkdami vis kitokį tualetinį popierių kaskart patiria naujas emocijas."
Papildyta:
dabar turiu iseit.

būtent. todėl ir mano nikas toks buvo (*** )
pradėjau neberast savęs kokia used to be. kažkur pabėgo išėjo dar ir nx pasiuntusi.
liko tik viskas kas išvardinta. o kas po visu tuo tai va bbz ir yra.

Laukine, sunku tau su tokiu jautrumu ir polinkiu viską analizuoti iš eilės. tausok save labiau.

Vienas dalykas tas, kad gelbėtojas, t.y. psichologas mėgina tave gelbėti, suprasti kokiais simboliais kalbi.O tu - tas gelbėjamas žmogus, kuriam reikia pagalbos
Kitas dalykas - kai pati stengiesi save suprasti, o psichologas, geresnis ar blogesnis (visi jie žmonės), tau tik padeda perprasti kas tavyje dedasi. Ir jis visko tikrai nežino ir nesužinos, tai gali tik tu pati savo jėgomis.
Aš taip pat puikiai save pažįstu, ir kuo toliau, tuo mažiau mane gali kas nors išgelbėti.Gali tik duoti naujų minčių apie kažką tai.

Ir manau, kad nereikia gelbėti kitų. Visi mes turim jėgų patys išsikapstyti. Pagal savo galimybes.

Ir nemanau, kad psichologai viską žino, tik bendrus dėsningumus. Jiems gyvenimas irgi sunkus. Darbas, kai turi klausytis visą dieną, net į tualetą negali nueit, kai nori.
Na, ir visi tie "Š" dažniausiai skirti tėvams, suplaukia jiems. O kur dar atsakomybė, kurią nori perkelti psichologui, nors žmogus turi norėti spręsti pats, gyventi pats, ir atsakyti už save pats.

Papildyta:


ačiū tikrai nelengva

Iš tikrųjų čia trydalioju taip ilgai dėl to, kad atidėlioju vieną svarbų darbą.

Irgi turiu eiti.

Visų pirma, psichologai nerekomenduoja bet kokios virtualios priklausomybės. Be to, lindimas ir per didelis įsijautimas būtent ligos forume tiesa, sargdina labiau negu sirgdamas tu ateini, nes viską perimi, prisitaikąi, pradedi jausti simptomus kuriuos papasakoja kas nors kitas. Gydytojus, ne tik šitos srities, nervuoja pacientai, kurie ateina "pasikaustę ir viską žinantys" iš forumų.
Kita vertus, šita tema nemanau kad neša į tą tikrąją ligos. Čia labiau tiesiog diskusijos ar "draugavimas", apjungtas to žodžio. Todėl nemanau kad turi tiek kenksmingumo kiek pvz depresijos klubas, kur bet kiek pasveikęs, stengiasi dingti iš ten, kad neįtrauktų atgal.
Kita vertus, gyvos grupės labai naudingos, seniai išrastas ir reikalingas dalykas, ir naudojamas. Bet irgi, atsakingas gydytojas per ilgai neleidžia užsibūti grupėj, kad nekiltų priklausomybė. Dar pamenu kad patardavo karts nuo karto padalyvauti net ir apsveikus, kai kuriems, matyt irgi naudos būna. Bet kad grupė veiktų teigiamai, būtinas nuoširdumas ir asmenininis įsijautimas, negali slėptis. Gal todėl man ir čia buvo toks jausmas, kad labiau veiksminga atrodė kai lindom iš anonimiškumo ir viskas perėjo labiau į gyva. Virtualumas riboja daugelį dalykų, ne taip suveikia, nematai emocijų, nerodai savo, daug kas lieka numanoma, daug makliavonės.
Papildyta:


Tai čia tam ir skirta Meno terapija jokia ezoterika, ir jokių ten simbolių. Tu paišai, ir pats interpretuoji, ar kiti interpretuoja. Ir jokių stebuklų niekas neatranda. Po save ir pasikuiti, save ir atspindi, o analizuodamas pats sau ir prisitaikai.
Man paišymas patiko. Iš esmės nekenčiu šito užsiėmimo, tai buvo proga prisiverst ir visai nieko pasirodė. Įdomu buvo klausytis kitų, nes jie tik pasakydavo ką apie tave galvoja. Piešinys visame tame tik priedanga. Dar įdomu kad grupėse visiškai negalėjau prasižiot ilgą laiką. O paišyme kalbėdavau daugiausia.
Papildyta:


Tu lygiai taip pat dalyvauji tuose socialiniuose konstruktuose. Ne visuose, tiesiog pasirinkai kelis stipriau, ir juose esi, kaip bet kuris kitas mankurtas. Skirtumas tik tas, kad per daug aštriai priimi tą savo asmeninę esatį, ir vaidinti vaidmenis reikia labiau sukandus dantis. Stiprus disonansas, dėl kurio galbūt ir kankiniesi. Kitiems švelnesni tie perėjimai, mažiau arogancijos, daugiau elementaraus smalsumo be paniekos priedėlio, todėl paprasčiau viską priimti.
Kas lieka viską nuėmus? Kiekvienam kažkas lieka, bet tik jis pats tą žino, arba mato. Mes negalim vienareikšmiškai vertinti, nes matom tik kaip mums atrodo.
Papildyta:


Aišku niekas neišgelbės, ir pats nieko neišgelbėsi.
Na fiziškai išgelbėti ką nors įmanoma, čia pagal moralės polėkį, kokį gaisrą užgesint, mirštantį atgaivint, kačiuką iškelt iš medžio, ar tiesiog atsakyt į klausimą kai klausia ir jam reikia sužinot. Bet ir čia, renkiesi pagal savo norus, ar tau tai ką nors duoda ar ne.
O dvasiškai niekaip neišgelbėsi. Žmogus pats gelbėjasi, pasirinkdamas situacijas, žmones, veikas, šalia kurių ar iš kurių tuo metu gali ką nors pasiimti, ir taip padėti sau sveikti.

Oho, kokios filosofijos... man dar per sudetinga.
Siaip jau toks forumas reikalingas. Tiem kam reikia ir tada kada reikia. Kai sveiksti savaime atitolsti. Krenti duoben - vel atrandi.
Mano gyvenimas siuo metu labai paprastas ir filosofijos dar primityvios. Nusiprausiau -gerai. Padariau pietus - liuks. Jeigu dar grindis isplausiu - bus SUPER.