Na aš tiesiog. Išsigąstu labai, visada blogiausia įsivaizduoju, nuo tada kai 4 men is kėdutės auto sėdosi ir išvirto ant akmenukų- aš ją griebiau į glėbį ir šaukdama, verkdama į namą pasileidau, tada į viršų, tada į apačią, o į veiduką nedrįsau net pažvelgt.
O ten tik įbrežimas buvo
Tada dar 2 dienas gal žliumbiau vis į ją žiūrėdama.
Na super jautri. Per dėtai
Bet tai ką- valerijankę gert nuolat?
Į tą tvorą antrą kartą jau
Pirmą kart nuo dvirkos įsimūrijo neišvairavus- irgi maišus paleidau ir bėgau rėkdama link jos...
Mintyse- užsimušė!!!
Bet ta tik žole ta limpančia aplipus atsistojo, sako- viskas ok, mama..
Ir nuvarė toliau.
Aš ėjau maišų susirinkt.
Ir tt- visada taip..
Ploščiukas tai ne iki žemės
Ji gi puošeiva- pati ten prisipuošia, ogogo