QUOTE(Lil·ith @ 2014 02 27, 18:25)
Man nescios irgi kelia nerima. Ypac ju dvasingas zvilgsnis. Atrodo butu mergeles marijos visos. Svarbios. Svarbiausios. O paprasciausia tiesiog trenkia 'oziu', ta gamtine pimityvia prasme. Besididziuojancios parazituojanciu organizmu katram ju nuomone visiskai neturi reiksmes.
Aš jau pačioje jaunystėje žinojau, kad norėsiu būti mama.

Man tas nėštumas tik tiek nepatiko, kad baimės daug, kad viskas gerai būtų. Paskui , kai gimė , atsikvėpiau, kad dabar galiu nebijodama sirgti, nes vaistus galėsiu gert.
Dar nėštumo pabaigoje buvau išsigandusi, kiek čia tas pilvas dar augs

, pasijutau negalinti kontroliuoti.
Papildyta:
QUOTE(NotMiau @ 2014 02 27, 14:17)
Vis kažkaip pagaunu save galvojant, kad neturiu aš motiniško instinkto.
Man tos nėščios ne tai, kad kaip kitiem- gražu, man tai baisu. Fui.
Ir tas svaigimas- oj kaip faaainaaaa, lialialia.
Bl apvemt norisi...
Manau, kad myli vaikus
Praeis tas nėštumas, pakentėk
Papildyta:
QUOTE(Tapyras @ 2014 02 27, 03:01)
Galvoju apie gyvulius. Uz ka man pasitaike tokie... Nuostabus, mylintys, fainuoliai........... Nenusipelniau as ju meiles
Pagal šeimininką ir gyvūnai.