Pozityvus mąstymas

ir tu manai, kad esi pozytivi?

Manau del tu zodziu reiketu atsiprasyti Kazin kaip pati uzsienio kalba rasai O tai berastis jau ir tobulet nebegali...


Koks neispasakytas tobulumas

Man šie žodžiai gyliai įstrygę, pirmą kartą perkaičiau prieš 3 metus...Iki db vis perskaitau iš naujo...Manau visas pozityvumas čia sudėtas...

Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - gyvenimo ilgesio sūnūs ir dukros.
Jie ateina pas jus, bet ne iš jūsų,
ir net jei jie pas jus, jie jums nepriklauso.

Savo meilę jiems galite, bet ne mintis,
nes jie savųjų turi.
Savo kūnuose priglausti galite, bet ne sieloje,
nes jų siela rytdienos namuose klaidžioja, kurių
negalit aplankyti nei susapnuoti.
Galite stengtis, kad jie į jus panašūs būtų,
bet nebandykite jų sukurti tokių pačių, kaip patys esat.
Gyvenimas juk nejuda atgal ir vietoje nestovi.
Jūs kaip lankai, iš kurių vaikai paleidžiami
kaip gyvos strėlės.
Amžinybės kelyje šaulys gerai nusitaikęs,
ištempė jus iš visos jėgos, kad jo strėlė
toli ir greitai skrietų.
Džiaukitės, kad jus tarsi lankus
šaulys ištempia rankose,
nes visiškai taip, kaip jam miela strėlė spėtrioji,
jis myli lanką, likusį delne.

(Kahlilas Gibranas)

Naudinga info



visada šitaip, jei žmogus neturi argumentų, pasako faktą apie mano rašybos klaidas....

LT kalba ne mano gimtoji kalba, taip kad rašyba mano silpnoji vieta Sory, kad jums tenka pastebėti mano klaidas. Kaip jau kažkas rašė apie vaikus "protingas pastebės ir nepasakys, o kitiems ne įrodysi"...

O kad su tokia nuomone ir notaika dirba švietime tai dar liūdniau...



Gal apšviesit mane tamsuolę kokių autorių knygas skaitėt apie pozityvų auklėjimą ir kas būtent taip prajuokino...Gal mes irgi pakeisim savo nuomonę, ką gali žinot


Ir dar,
Mamos, kurios nepritariat susikurkit temą kurioje galit pakalbėti apie savo neigiamas emocijas ir "pozityvumą", nes ši tema skirta tevams kurie praktikuoja...
Bukit geros neterškit kitom mamom svarbios temos...

teisingai, nu jei nepritari pozityvumui tai ko kisti nosi tada

a tie zodziai grazus ir teisingi

..aš irgi norėčiau paprašyti to paties. Galiu padėti sukurti temą kokią kitą, pvz."iš knygų nieko neišmoksi, kam skaityt" arba "pastebėk kitų klaidas ir būsi pirmas"

Tai velnias nuu, aš dabar pagalvojau...tai gi va tau ir švietimas vadinas...

Viskas gerai su ta kritika, aš tai ją priimu, ji leidžia dar kartą įvertinti, gal net pervertinti, patikrinti, kas tikra, o kas tik pripratimo reikalas, kas tavo, o kas įduota palaikyti, kai atsakai kitam, atsakai dar kartą ir sau, tai suteikia puikią galimybę dar kartą sustatyti taškus, neapeiti dulkėm, argumentuodama prikeliu pati sau gyvybei turinį, kuris per laiką kartais virsta tik forma.
Jei nebūtų mamų, kurios kritikuoja, nebūčiau perskaičius puikių pasisakymų į tą kritiką, aš - už (jei tik pavyksta be asmeniškumų )

Sutinku
Tik, kad asmeniškėja čia

Tęsiant diskusiją (nors gal aš čia ir ne į temą ), aš paskutines kelias savaites visą savo atostogų laiką skyriau savo kleckui. Mes žaidėm, piešėm, keliavom, nesibarėm, tarėmės, darėm parodas, žiūrėjom ir komentavom multikus ir pan. Natūralu, kad kam patinka ir smagu, kai šalia yra žmogus, kuris skiria jam laiko. Tai dabar jis taip prie manęs "prilipo" maloniai , kad aš bebežinau kaip eisiu pirmadienį darbelin

Sveika ir argumentuota krtika yra

O dėl "prilipimo" man irgi tas pats, bet mes tariamės, kad mamos asmeninis laikas yra, kad reikalų įvairių yra, darbas yra sverbu, sunkiai, bet supranta, stengiuos užimti ji kitokia veikla kol darau kažką. GAl reiktų pasakyti, kad vakaras bus jūsų abėjų ir reikia palaukti...

Va šis vertymas to paties man labiau patinka:

Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.

Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.

Maniškis dar truputuką pyplys, negaliu su juo susitarti, jam dar tik 2 sukako ir jis iš tų vėliau suprantančių/kalbančių vaikučių

Tikrai atsiprašau, kad ne į temą - man tai taip pat yra jautri tema Ir skaitymas turbūt jau nebepadės, nes būtent lietuviškai ne per daug skaitau - ne bent supermamos forumą
O aplamai - na sunku mums, rusakalbems mamoms išmokti teisingai rašyti, o dabar ir laiko ner - esi tarp namų, vaikų ir darbo o bendrauti ir dalintis taip pat norisi . Tai va - jeigu labai nepatinka - oficialiai atiprašau už savo ir kitų mamyčių rašymo stilių ir leidžiu jums mano postus redaguoti - gal pagaliau kašką ir išmoksiu