Pasyvus namas - 24 tema

Orinis sildymas yra gerai naujas MITSUBISHI KIRIGAMINE MSZ – FH – VEHZ oras-oras silumos siurblys, 3.2 kw, COOP 5.52, SCOOP 4.9. kaina su montavimi apie 4900 lt. bet gal galima rasti ir pigiau, skambinau del jo tik i viena firma

1. Nelabai ką galiu pakeisti. Čerpės sudėtos ir paliktas konkretus apšiltinimo storis sienai - 35 cm (mano stogas be karnizų, turi sueiti siena su stogu). Teks ardyti visą stogą, norint sumažinti sienų apšiltinimo storį. Neapsimoka. Į grindis galima mažinti, bet tada reikės pilti smėlį. Geriau jau kelis LT į putplastį, juo labiau, kad grindys perkaitymo neduoda. Galiu tik stoge nedėti papildomų 10 cm iš apačios, bet būtų kvaila, kai visur pridėta, o stoge mažiau.

2. Elektrą atmetu.

3. O čia pritariu. Todėl ir noriu paskaičiuoti.

Turiu vienos firmos nemokamai padaryta šildomų grindų projektą. Bet kai nemokamai, tai projektas kelia labai daug abejonių: šilumos nuostoliai - net 5,65 kW, vamzdis - 16 mm, žingsnis, priklausomai nuo patalpos ir vietos, kas 10, 15 ir 20 cm.

Duomenys
Pirmas aukštas - 1 brėžinys
Pirmas aukštas - antras brėžinys
Antras aukštas - pirmas brėžinys
Antras aukštas - antras brėžinys

Tiesa, paskui atsiuntė patikslintus duomenis su sumažinta tiekiamo vandens temperatūra. Tik aš nelabai supratau, kaip jis tai padarė? Mano supratimu pakėlė sistemoje slėgį, tokiu būdu padidėjo debetas ir visas triukas. Ar kažką ne taip mąstau?

Ar vertas dėmesio projektas ar geriau bėgti nuo jo?

Dar užmečiau akį į projektą: pirmu atveju, kai paduodamas +40, slėgis kritinėje sistemoje 6,3 kPa, debetas - 781,8 kg/h, antru atveju, kai paduodamas 35 laipsnių vanduo, slėgis kritinėje trasoje 20,3 kPa, o debetas - 1112,5 kg/h. Žodžiu, sukėlė spaudimą ir visas triukas.

Siurbliai dirbs didesniu galingumu, greičiau dėvėsis, daugiau elektros prisuks. Vadinasi, tam pačiam debetui pasiekti, kad galėtumėme sumažinti paduodamą temperatūrą, reikia didinti vamzdelių diametrą. Tokiu atveju į patalpas bus paduodama per daug šilumos, todėl reikia peržiūrėti vamzdelių išdėstymo žingsnį.

O silpniausia projekto vieta - teisingas nuostolių paskaičiavimas. O šiuo atveju reikia suvesti gana nemažai, teisingų duomenų. Taigi projektas kelia įtarimą ar jį visgi verta tobulinti? Ar geriau ieškoti kito projektuotojo?

net 4-uose kambariuose isoriniu perimetru eina grystamo vandens vamzdis, t.y atveses vanduo. turetu buti karstas vanduo palei isorines sienas.

Projektas tikrai vertas dėmesio. Pakankamai gerai padarytas. Ten dėl gryžtamo vamzdelio tai absoliučiai pfk, nes tik pačiam kolektoriuje pajungi priešingai ir viskas tvarkoje.

Dėl galingumo. Tai anksčiau aš ir galvojau, kad grindinis turi būti skaičiuojamas, pagal namo nuostolius, dabar, po pokalbio su ŠS montuotojais ir cirkuliacinio siurblio galingumo apskaičiavimo, mąstau šiek tiek kitaip. Grindys turi būti apskaičiuotos pagal šilumos siurblio galingumą, tad jei statysi 5,6 kW ŠS, tai grindinis vos ne idealiai atitinka tavo poreikį. Aš vis tiek dėčiau 20mm vamzdelius, bet galima ir pagal projektą.

Dėl sutankinimo, ten kur vamzdelio žingsnis 20, dedi 20 cm kilpos dydžio armatūrą, ten kur 15 -15 cm armatūrą. Ten kur rekomenduojama 10cm žingsnis palei langus, labai patogu bus per vidurį kilpos pririšti vamzdelį, arba palei langus dėti 15 armatūrą ir tankinti tiktai iki 15 cm žingsnio, nors, kadangi langai šilti, galima ir netankinti vamzdelių iš vis. Aš pas save tik ties vitrina patankinau, suprojektuotą 10cm žingsnį padidindamas iki 15cm.

Projektą turi. Gali truputį pakoreguoti, nieko nuo to blogo nenutiks, vis tiek srautų pagalba vėliau viską sureguliuosi. Kas dėl projekto gerumo, mano galva jis geras ir kitam tikrai neišlaidaučiau.
Papildyta:


Jokių ten silpnų vietų aš nematau. Taip, cirkuliacinis turės būti našesnis. Vamzdelių diametro padidinimas - ne problema, kaip tik rekomenduočiau nepagailėt kelių litų daugiau. Galingumas, vis tiek ne pastoviai grindys šildys, o tik tad, kai veiks ŠS, tad pagal jį ir turi būti grindinis paskaičiuotas, tad ir čia viskas tvarkoje.

kodel?

Dėl dviejų priežasčių.

Pirma, elektra atrodo patraukliai tik skaičiavimuose. Realiai per ilgesnį laiko tarpą jos bus suvartota daugiau nei gaminant energiją iš kitų energijos šaltinių. Reikia vertinti ne tik šildymą, bet ir karšto vandens gamybą.

Antras dalykas - sertifikavimo. Jei namo visas energijos poreikis pagaminamas vien elektra, tai bus viršytas pirminės energijos poreikis. Pvz., elektros daugiklis šildymo atveju yra pagal PHPP 2,6 (lietuvišką STRą - 2,8), o biokuro tik 0,1, dujų - 1,1. Statau ne dėl sertifikato, bet juk žaidimo taisyklių reikia laikytis. Daugiau ar mažiau KET taisyklių laikomės, kitų norminių aktų taip pat laikomės, todėl reikėtų laikytis ir statybos taisyklių.
Papildyta:

1. Čia tikriausiai turi mintį, kad kai kur palei namo išorę eina grįžtamas, o ne paduodamas. Ar taip?

2. O jei siurblys 6 kW? Skirtumas tarp 5,6 ir 6 kW nebus juntamas? Beje, kaip dirba karšto vandens ir šildymo sistema? Jei ŠS ruošia šilumą grindims, tai neruošia karštam vandeniui? Ar teisingai? Todėl jei siurblio galingumas 6 kW tai jis viską ir išnaudoja grindims, o kai pakelia temperatūrą grindyse iki reikiamos, tada, jei reikia, pašildo karštą vandenį, t.y. vienu metu daro tik vieną darbą: arba šildymui, arba karštam vandeniui.

3. Kodėl 20 mm vamzdelis geriau nei 16 mm vamzdelis?

4. O kaip 20 mm vamzdis lankstosi mažesniu nei 20 cm žingsniu. Įtariu, kad 15 cm jam riba ir 10 cm žingsniu neišlankstysi? Kaip pačiam sekėsi 20 mm vamzdį lankstyti 15 cm žingsniu?

Del sildomu grindu vamzdeliu ir ju isvedziojimo EE name manau nereiktu viska labai sureiksminti ...
Pas mane siltam vandeniui ruosti yra prioritaetas. Nukritus vandens temperaturai boileryje is karto persijungia trieigis voztuvas is grindims ruosti rezimo i boileriui ruosti silta vandeni . Pasildes vandeni matuojasi sildomu grindu temp ir jei reikia pradeda jam ruosti temofikata . Inverterinis SS jau pasirenka galinguma kokiu jam dirbti galingumu pagal atitinkamas uzduotas ir matuojamas temperaturas ...

Gal ir tiesa. Aš tik apie tai, kad teisingai suprojektavus grindinį šildymą, galima pagerinti šilumos siurblio COP/SPF. Kuo mažesnę temperatūrą reikės tiekti į grindis, tuo siurblys dirbs efektyviau. Čia diskusija tik apie tai.

o jus turit kazkokius skaiciavimus tam "realiai" pagristi?



kazkaip atrodo, kad del sertifikato statot, nes pirmas teiginys neigia antraji

Turiu mintį tokią, kad dėl šių niuansų nesuk sau galvos, jei santechnikas grindinį darys ne pirmą kartą gyvenime, jis viską padarys teisingai.



Teisingai, vienu metu ŠS tiktai šildo grindis arba ruošią karštą buitinį vandenį, visą savo galingumą atiduodamas tuo metu atliekamai užduočiai. Skirtumas tarp 5,6 ir 6 kW, tai nedidelis skirtumas, bet jei grindinio neužteks, jis gali lemti privalomumą įsirengti akumuliacinę talpą, o tai reiškia papildomą cirkuliacinį siurblį ir atitinkamai mažesnį COP`ą jei vertinama visa sunaudota elektros energija.
Mano ŠS aprašyme parašyta, kad siurbliui reikia mažiausiai 12l termofikato grindinio šildymo vamzdeliuose, vienam ŠS kilovattui, taigi jei tavo grindiniame bus 68 litrai, tai 5,6 kW ŠS galėsi įrenginėti be akumuliacinės talpos, o 6 kW atveju akumuliacinę įrengti reikėtų, todėl rekomenduočiau grindinį įrengti su rezervu. Maža ką, gal 7 kW ŠS gausi 4000 Lt pigiau nei 6 kW, kaip kad aš, kai ieškojau panašaus galingumo o nusipirkau 10 kW ŠS iš parduotuvės dvigubai pigiau. Gerai, kad mano grindiniame 124 l termofikato ttelpa, tai akumuliacinės ir šiuo atveju galėsiu nedaryti. Rekomenduoju ir tau nepagailėti ant termofikato kiekio grindyse, galėsi palygnti savo grindinio termofikato kiekį su manuoju, kai namų kvadratūra pas mus panaši.



Jame mažesni hidrauliniai nuostoliai, todėl cirkuliacinis prastumdamas tą patį vandens kiekį sunaudoja mažiau elektros energijos, taigi, jei vertinam ir cirkuliacinių siurblių sunaudotą elektros energiją, tai gausim geresnį COP`ą. Dar vienas dalykas, skaičiuojant šildymo galios pernešimą, naudojant 20mm vamzdelius, galima naudoti trumpesnes kilpas tam pačiam energijos kiekiui lyginant su 16mm vamzdeliai, o tai vėl reiškia mažesnius hidraulinius nuostolius ir geresnį COPą, be to 20mm vamzdelyje telpa daugiau skysčio, taigi galima turėti didesnį jo kiekį grindyse, kas gali išgelbėti su termofikato litražu įsigijant galingesnį ŠS nei buvo suplanuota.

4. O kaip 20 mm vamzdis lankstosi mažesniu nei 20 cm žingsniu. Įtariu, kad 15 cm jam riba ir 10 cm žingsniu neišlankstysi? Kaip pačiam sekėsi 20 mm vamzdį lankstyti 15 cm žingsniu?

Sunku 20 mm vamzdelį užlenkti tiktai 180 laipsnių kampu, 90 laipsnių kampu vamzdelį užlenkti nėra problemų. Tavo projekte 20mm vamzdelio lenkti 180 laipsnių kampu, kai žingsnis 10 cm ir nereikėtų, nes iki 10 cm sutankinta tik ties langais, kur užlenkti reikės tiktai 90 laipsnių kampu. 15 cm žingsnio atveju 180 laipsnių kampu užlenkti yra pakankamai sudėtinga, bet kilpas vedžiojant spirale, tai padaryti tereikia vieną vienintelį kartą, tad staigų kampą darai truputį didesniu diametru nei 15cm, ir tik pačiam spiralės centre ties užlinkimu vamzdelių tankumas bus truputį mažesnis, bet bendroje sumoje tai sakyčiau leistinas nukrypimas. 20 cm žingsnio atveju, 180 laipsnių kampu, vamzdeliai užsilenkia beveik idealiai.