SVeikos gyvos keliauninkės
Prieš savaitėlę grįžom iš ilgų atostogų Kanaruose. 10 dienų praleidom Lanzarotėj ir daugiau kaip 3 mėn. Fuerteventuroj. Lanzarotėj gyvenom Puerto del Carmen miestuke. Kadangi grįždavom tik pernakvot, tai tiko, bet ilgesniam laikui gyventi jame nenorėčiau - vengiam turistinių miestukų
Didžiausią įspūdį paliko Timanfaya nacionalinis parkas, didžiulis puikiai išsilaikęs Caldera Blanca krateris, Famara kaimukas, užpustytas smėlynuose su gigantiškom uolom, Caldera Cuerva, Mirador del Rio su nuostabiu vaizdu į mažasias Kanarų salas, žaliasis Olivino ežeriukas.
Krabukai albinosai ir Cueva de los verdes taip pat verti dėmesio, bet tos turistų minios erzina. Los Hervideros buvo visai nehervideros nors važiavom porą kartų - Fuertėj "verdančio vandens" prisižiūrėjom kur kas daugiau.
Kaktusų sodas gražu, bet jei būtų laiko stoka neverta, Pardelas parke buvo smagu vaikams pamaitinti gyvunėlius. Papagayo paplūdimiai nepranoko Fuertės paplūdimių, bet jei lygint Lanzarotės paplūdimius, tai gražūs.
Žinoma apsilankėm ir Graciosa saloj, kur išsinuomavę dviratį su vyru pakaitom aplėkėm salos kampukus. Pakaitom, nes kažkam reikėjo pabūt su trim vaikais, kol jie turškėsi piečiausiam paplūdimy. Labai graži sala su puikiais paplūdimiais.
Fuerteventurą įsimylėjom ir planuojam grįžt kitais metais vėl. Ten pamatėm bangas, kokių dar niekad niekur neteko matyt, išbandėm surfinimą ir labai užsikabinom (Vaikai ir tie pradėjo), ten buvo visiška ramybė be masės turistų. Gyvenom surferių rojuj El Cotillo. Iš daugiau kaip trijų mėnesių vienintelę dieną šiame miestuke jūra beveik nebangavo ir kabėjo geltona vėliava. Daugiau visas dienas be išimties bangos buvo didelės arba labai didelės. Apsilankę Corralejo, Costa Calmoj, Fustėj ir pan. džiaugiamės, kad mes ten negyvenom - ten viskas orientuota į turistus.
Iš lankytinų vietų didžiausią įspūdį paliko Pico de la Zarza (aukščiausias salos taškas), vaizdas nuo jo į Cofetes paplūdimį, pasivaikščiojimas Cofetej iki el Islotės, Jandia ir spalvotoji Caleta de la Madera.
Nepamiršim ir lipimo be tako į Volcanos de la Arena, nerealaus vėjo ir įspūdingai gilių kraterių. Corralejo kopos taip pat buvo aplankytos - džiaugsmas vaikams
Žinoma neužmiršom ir didžiulio Sotavento paplūdimio su lagūna, į kurią atsiveria puikus vaizdas nuo kalniuko, į kurį reikėjo palipėt...basom...per akmenis
Tikėjausi lengvo ir greito užlipimo nuo paplūdimio iki viršaus, bet išsidūriau, o grįžt ir pasiimt batus jau nebenorėjau
Smagus pasivaikščiojimas uolų kraštų buvo nuo Los Molinos iki smėlėtojo Jarugo paplūdimio praeinant kirų buveinę, kurių tuo metu buvo vos vienas kitas.
Aišku Fuertėj turbūt neįmanoma apsieti be plėšikių voverių maitinimo. Pirmą kartą artimai su jom susipažinom važiuodami per Corralejo vulkanus ir lipdami į Calderon Hondo - itin lengvas pasivaikščiojimas, suteikęs daug džiaugsmo vaikams.
Labai patiko Penitas užtvanka ir tarpeklis. Nesudėtingai galima nuo jo tęsti kelionę pėsčiomis iki Ajui miestuko su urvais, po kuriuos neblogai palandžiojom. Ajui patiko, bet tai buvo viena iš nedaugelio lankytų vietų, kur buvo ganėtinai daug turistų.
Dar vienas puikus pasivaikščiojimas buvo po smėlėtą Encantados ravine.
Žinoma, plaukėm ir į los Lobos salą - vėl gi sala kitokia. Smagiai pasivaikščiojom, užlipom į kalną, paplūdimy pamaitinom driežus ir pasnorkelinom.
Priešpaskutinę dieną pažindinomės su delfinais laisvėje ir aštuonkoju baloje, likusioje po potvynio ant uolų. Tas mielas padaras su daugybe kojų pirmiausia bandė kamerą atimt, o tada meiliai lipinosi prie rankos
Tie trys mėnesiukai prabėgo akimirksniu ir dabar be galo ilgimės Fuertės, palikusios tik geriausius prisiminimus
