QUOTE(Riviera Maya @ 2014 02 09, 01:00)
Nematau jokio reikalo gilintis i jokius tikejimus ir i jokias biblijas 
Tereikia tik suprasti, kad kas bloga-tas bloga, kas gera-tas gera
Patarle byloja priesingai "Trumparegiska apie knigos turini spresti pagal jos virseli". Taigi, tam kad atmesti kazka kaip niekini, pradziai reikia pasivarginti susipazinti su turiniu. O ir blogio ir gerio supratimas yra baisiai salyginas, ypac kai mes zinome, kad zmones linke eiti i kompromisa su savo sazine. Sazine gi skirta tam, kad atskirtu gera nuo blogo. O gero ir blogo kriterijus zmogui ideigia tevai, visuomene, vnz aplinka kurioje jis gyvena.
QUOTE(Saulėtekė @ 2014 02 10, 12:03)
Bet jums turbūt nekyla klausimų, ar Dievas egzistuoja? O šv.
Raštą tai geriau skaityti su vadovu. Yra tokių grupelių prie bažnyčių, gal ir jūsiškėje yra.
Gal dalį atsakymų galėtumėt rasti ir Marijos radijo laidos
Biblijos slėpiniai įrašuose?
O kodelj us abejojate saugusio zmogaus gebjimu savarankiskai mastyti?
Pagaliau, gi katalikai turi katekizma, kam idomu gali tai pastudijuoti.
QUOTE(Saulėtekė @ 2014 02 10, 20:35)
Ar tikrai komunistinės moralės kodeksu siekiama to paties tikslo kaip ir tikinčio, pvz., Jėzumi? Komunistinės moralės kodeksas apsiriboja šiuo gyvenimu, o krikščionis tiki amžinuoju gyvenimu. Ir vertybės visgi skiriasi, pvz.: katalikybė teigia, kad Santuoka neišardoma, o komunistinė moralė leidžia tuoktis ne sykį ir t. t.
Papildyta:
Kodėl žmonės nežino, kam meldžiasi?

Tas, kuris meldžiasi, tai tikrai žino
kam.
O pasakos paprastai baigiasi taip: o toliau jie ilgai ir laimingai gyveno...
As nevisai jusu supratau, prie ko cia morale ir Jezus, juo labiau sasajos su esamu gyvenimu ir amzinuoju? Jus ziauriai painiojates savokose.
O jus pati ar zinote kuo skiriasi komunistines ideologijos morale, nuo krikscioniskos, tarkim kataliku?
Man asmeniskai, nera vertybe, kai amzinasis gyvenimas yra manupuliacijos irankis. Is serijos, kaip asilui morka, antikos laikais tai buvo paplites budas asilui, kuris sukdavo rata, tam kad aprupintu miesta vandeniu, pompu gi tais laikais nebuvo. Kad asiliukas ne stovetu, jam kabindavo pries nosi morka. Bet juk asilas yra gyvulys, kai zmogus yra samoninga butybe, jo papirkineti, mano galva, kaip ir nereiketu. Reikia tiketi jo samoningumu. Juk ne veltui dievas dave zmogui prota.
Nezinau kaip kiti, kazkaip visada tikejau, jog yra dievas, man asmeniskai jokiu irodimu nereikia. Lygiai taip pat man nereikia amzinojo gyvenimo, nes esu dekinga dievui uz tai kad as aplamai gyvenu, turiu galimybe pazinti jojo didybe, kuri mane supa. Ar ne stebuklas kiekviena ryta patekanti saule, lietaus lasas, prazydes geles ziedas? Dorovinga gi esu, ne todel kad ko bijociau, ar kad renku pliuspunktus, o todel, kad mano vidui, sazinei atgrasu eiti su savimi i kompromisus.