Bibiliotekoje akis užkliuvo už
Karen Gillece knygos "Pakrantės sąnašos". Gulėjo naujienų lentynoje ir tiesiog prašėsi perskaitoma. O dar iš serijos "Šiuolaikinis Europos romanas". O dar autorė laimėjo kažkokią premiją. Žodžiu, snobiškoji mano dalis buvo pamaloninta, nes akivaizdžiai visi šie aukščiau išvardinti dalykai turėtų reikšti gerą knygą.

Turiu pripažinti, jog autorė manęs nenuvylė, nes dramatiška istorija papasakota nebanaliai, vaizdingai ir vientisai. Meilė, kančia, vaiko praradimas, bandymas atstatyti sugriautą gyvenimą. Jokių ten mano širdžiai mielų paslėptų simbolių ir kodų, tiesiog gerai papasakota istorija ir tiek. Tokia moteriška knyga gerąja prasme. Kita vertus, galėjau jos ir neskaityti...

8 iš 10.
Dar viena knyga iš serijos "galėjau ir neskaityti, bet kažkodėl ėmiau ir perskaičiau -
David'o Lynch'o "Pagauti Didžiąją žuvį". O perskaičiau todėl, kad Lynch'as mano mylimas režisierius. Be to, viename skyrelyje buvo aprašytas jo susitikimas su kitu mano dievinamu režisieriumi F. Fellini. O jiedu t.y. šie didieji dar ir gimę su manimi vieną dieną. Žodžiu, priežasčių perskaityti šią knygą suradau marias.

Ir dabar tariuosi suprantanti iš kokių sąmonės ar pasąmonės gelmių Lyncha'as ištraukė savo filmų keistus veikėjus ir tą nenusakomai magišką atmosferą. Žmonės, medituokite ir būsite laimingi, o jei nelaimingi, tai bent jau kūrybingi. Tai - pagrindinis D. Lyncho knygos motyvas. 8 iš 10.
Jei žmoguje nebūtų jokios amžinosios sąmonės, jei visko pagrindas būtų tik laukinė judinančioji galia, kuri, raitydamasi tamsiose aistrose, sukurtų visa kas didu ir kas nereikšminga, jei už visko slėptųsi bekraštė, niekad nepasotinama tuštuma, kas būtų gyvenimas, jei ne nusivylimas?
S. Kierkegaard