Pabaigiau "Be plano: nepriklausomos moters kelionės. Apie Amerikietės žurnalistės kelionę su pagyvenimu Paryžiuje, Londone, Oksforde, Venecijoje,Milane, etc. Patiko, neblogų pastebėjimų yra, smagiai rašo, bet vis tiek Stalnionytė smagiau Ir dar man svetima tas nuolatinis pastebėjimas rūbų, žinomų firmų, sureikšminimas išvaizdos is skudurų...
Geras, aš net nepastebėjau to garsių firmų sureikšminimo ,gal kad pačiai gyvenime jos visiškai nieko nereiškia. Tik sau tyliai apsvarsčiau amerikietės žurnalistės finansines galimybes metus darbą gyventi kelis mėnesius viešbutyje Paryžiaus centre....
Geras, aš net nepastebėjau to garsių firmų sureikšminimo ,gal kad pačiai gyvenime jos visiškai nieko nereiškia. Tik sau tyliai apsvarsčiau amerikietės žurnalistės finansines galimybes metus darbą gyventi kelis mėnesius viešbutyje Paryžiaus centre....
Sveikos Daug atsiliepimų esu skolinga bet šį kartą nesusilaikysiu. Tik ką perskaičiau Keno Folletto romaną Žemės stulpai - ir patiko baisiausiai. Galva vis dar pilna įvykių, vaizdinių. Nuostabus pasakojimas. Beje, aš nesu istorinių romanų mėgėja, tačiau šią knygą, vienareikšmiškai rekomenduoju Ir man visada norisi pasakyti, kam rekomenduoju, tai va, rekomenduoju toms, kurioms patiko Sabine Ebert "Pribuvėjos paslaptis" Ir nors ant Ebert esu pikta dėl tam tikrų siužeto vingių, Folletu esu didžiai patenkinta. Negaliu įvertinti romane vaizduojamo laikotarpio istorinių detalių, bet man patiko tai, kaip Folletas išlaviravo tarp žiaurios realybės ir saldumo. Mano skoniui kaip tik. Veikėjų charakteriai įtraukiantys ir sakyčiau savotiški, bet juk visais laikais buvo idealistų ir jie darė įstabius darbus, nors niekada negalėjau nei pagalvoti, kad vienas tokių darbų gali būti katedros statymas. Per daug visko manyje, sunku papasakoti, tiesiog skaitykite Ir nepamirškite atsiliepimo parašyti
Sveikos, vasarojančios su knyga Pagaliau, šalia prancūzų kalbos vadovėlio, pardavimų strategijų formavimo ir valdymo bei pasakų knygų vaikams prieš miegą paskaityt, atsigulė ir šis tas mano dūšiai pamaitint. Šiuokart W. Mysliwski "Traktatas apie pupelių gliaudymą". Žinot, pastebėjau, kad vis daugiau šiuolaikinės lenkų prozos kūrinių atgula ir į mano pirkinių krepšelį knygynuose, ir ant naktinio stalelio prie lovos. Negaudau aš lenkų tyčia. Bet jie kažkaip savaime įkrenta man į rankas. Tikrai tikrai. "Traktatas apie pupelių gliaudymą" - dar vienas stebuklas, supintas iš atskirų istorijų į vieną gydantį pasakojimą. Pasiilgusiems grožio, ramios ir tos tikrosios išminties (ne R. Sharma ar P.Coelho gerbėjoms). Taip pažįstama, artima, tikra. Tik kartais trūksta, kad kas primintų. "Traktatas apie pupelių gliaudymą" tą ir padaro. Švelniai, neįkyriai. Su meile. Gero skaitymo
Kažkada mūsų skyrelio feministė Klopedija paminėjo Elisabeth Ravoux-Rallo knygą Moteris Casanovos laikais, tai pagaliau prisiruošiau perskaityti. Geriau nei A. Fomina recenzijoje (http://www.rasyk.lt/knygos/moteris-casanovos-laikais/1561.html) tikrai neparašysiu, tik pridėsiu, kad tai ne grožinė, o mokslo populiarinamoji knyga. Ir Casanova pavadinime figūruoja tik todėl, kad kilęs iš Venecijos ir kalbama apie jo gyvenamąjį laikotarpį, o apskritai, kaip pratarmėje teigia autorė, jis šiek tiek paliktas šešėlyje. Lengvas stilius, taip pat labai sklandus vertimas, vos vienas kitas netikslumas ar korektūros klaida. Dar kelios ištraukos vaizdui susidaryti: pavojus santuokai, kaip institucijai, iškilo daugiausia dėl ekonominių priežasčių, bet taip pat ir dėl to, kad pasikeitė moterys, atskleidusios kitokių savo norų ir lūkesčių. Privilegijuotos moterys, priklausančios aukštuomenei ir buržuazijai, gali sau leisti tą ypatingą prabangą, kuri vadinama emancipacija. <...> XVII amžiuje tokioje vaisingoje Prancūzijos srityje kaip Bretanė vieną gimdymą nuo kito skyrė dvidešimties mėnesių tarpas, o Donà šeimos moterys gimdė kas keturiolika mėnesių! Tais laikais Bažnyčia draudė naudotis bet kokiomis kontraceptinėmis priemonėmis, išskyrus susilaikymą <...>. Tai buvo laikai, kada inkvizicija nuteisdavo pripažįstančius, kad paprastas sanguliavimas (lytinis aktas, neturint tikslo pradėti kūdikį) nėra nuodėmė, kuri occidat animam* (*Nužudo sielą (lot.). Beje, moterys, kurios užsiima mokslais, arba neišteka ir eina prieš savo prigimtį, arba nustoja rūpintis namais. <...> Be to, mokslai moterims greitai pabosta; būtų negerai leisti joms gaišinti gražiausius jaunystės metus prie mokslų ir knygų... <...> kurtizanės <...> rūpestingai dažydavosi plaukus <...>. Mūsų dienomis jų vaizduotės sukurtas dažų receptas pagaliau atskleistas <...>. Tai stebuklingas mišinys iš arklio kanopų ekstrakto, lubinų, salietros, sieros rūgšties, alavijo, kurkumos ir dar daugybės kitų ingredientų.
Elisabeth Ravoux-Rallo knygą Moteris Casanovos laikais
pavojus santuokai, kaip institucijai, iškilo daugiausia dėl ekonominių priežasčių, bet taip pat ir dėl to, kad pasikeitė moterys, atskleidusios kitokių savo norų ir lūkesčių.
Privilegijuotos moterys, priklausančios aukštuomenei ir buržuazijai, gali sau leisti tą ypatingą prabangą, kuri vadinama emancipacija.
Šie dalykai ir dabar tebegalioja. Patiriu savo kailiu.
Atostogauju!!!
Tai nė nežinau, kiek knygų skaitau vienu metu ir pakaitom. O bet tačiau... įkliuvau į Viktor Pelevin "Skaičių" magiją ir negaliu išsivaduoti.
Perskaičiau Laimonto Jonušio parengtą knygą "Pokalbiai su Sigitu Parulskiu" - įdomiai ir smagiai susiskaitė, aišku,buvo vietų, kur nesutinku su rašytoju, kur matosi žinių trūkumas arba iškreiptos žinios, bet šiaip labai patiko - drąsus, saviironiškas, tiesus, nestokojantis humoro, įdomu buvo sužinoti daug naujo apie šią asmenybę, kai kur tikrai neįmanoma nesusijuokti skaitant, rekomenduoju.