Įkraunama...
Įkraunama...

Knygų skaitytojų klubas, 88 laida

Na, man Donelaitis patiko. Kažkada skaičiau visus "Metus": vietomis migdančiai liūliuojantys, vietomis satyriški, vietomis moralizuojantys... thumbup.gif Nekilo tarmybių, svetimybių suvokimo problemų, kadangi ausis buvo pratusi jas girdėti. Kaip kuriuos išsireikškimus ir pati kartais pavartoju.
Man dabartiniai užsieniniai vertiniai kartais sukelia problemų, kadangi nemoku en ir kartais nesuvokiu prasmių. doh.gif Tenka teirautis "kūdikio". hihihi.gif
Atsakyti
Labos 4u.gif
Perskaičiau Dan Brown "Inferno" ir negaliu susilaikyti nuo komentarų doh.gif Pradžia kaip visada neva paslaptys, mįslės, galvoju tipiška šio rašytojo rašliava..BEt pabaiga lotuliukas.gif na, tokia pabaiga tinka tik fantastikos žanro mėgėjams lotuliukas.gif dar tokios juokingos pabaigos nesu skaičiusi doh.gif žinoma, turiu pripažinti, kad biologiniai-genetiniai aspektai aprašyti korektiškai (tikrai tai įvertinu, o ir lietuviškai išversti terminai labai puikiai skambėjo) bet visa kita, jau toks nusipezėjimas doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zis: 10 birželio 2014 - 23:15
Vladimiras Nabokovas „Kvietimas bausmei“. Išklausiau audioknygą rusų kalba ir pagalvojau, kad ši knyga tiktų kaip kandidatė bendram skaitymui, kurio, deja, senokai jau nepraktikuojam. Ten tiek daug klodų, prasmių, visokių simbolių, kad galima pasiklysti interpretuojant. smile.gif Išklausiusi puoliau skaityt rezenzijų ir atsiliepimų. Vieni šį romaną lygina su Kafkos procesu, kiti su Alisa stebuklų šalyje. Vieni įžvelgia religinius simbolius, na o kiti psichologinius reiškinius, bet nei vienas teoretizavimas iki galo manęs neįtikino g.gif Žinau tik, kad pakerėjo kalbos grožis ir vaizdingumas, situacijos beviltiškumas, o pabaiga tiesiog užgniaužė gerklę ir leido patikėti sielos nemirtingumu. Norėtųsi pasakyti daugiau, tačiau neatskleidžiant siužeto to padaryti neįmanoma. 10 iš 10

Valdimiras Nabokovas. "Žvelk į Arlekinus". Galbūt biografija, o galbūt ir šiek tiek mistifikuota Nabokovo pseudobiografija. Istorija apie rašytoją ir jo tris ar keturias (?) mylimas moteris, sudėtingi bei intelektualūs pasipiršimo ritualai. Kalbos grožis ir aristokratiškumas, dygoka ironija bei atpažįstami beveik visuose Nabokovo romanuose simboliai: dvylikametė nimfetė, plevenantys drugeliai ir.... ech, tie nematomi arlekinai, kuriuos rašytojas siūlo įžvelgti ir , mums, skaitytojams. 10 iš 10.

Atsakyti
Buvau visai ne knyginėje kelionėje, bet aš nebūčiau aš, jei grįžčiau tuščiomis biggrin.gif
Taigi, Nikos Kazantzakis muziejus Kretoje, Myrtia kaime, jo name. Atvažiavom specialiai, muziejus nedirbo. Ale pamatę turistus, atbėgo viena nuostabi mergaitė iš kaimo ir sakė, kad tuoj nubėgs ir pašauks kažką, kas atrakins ir įleis biggrin.gif Muziejus labai modernus, kaip ten sakoma, pirmasis muziejus Graikijoje skirtas asmenybei. Nuotraukos nekokios, nes labai tamsu ir prašė nenaudoti blico. Paskui man įjungė filmą anglų kalba apie jį biggrin.gif
Tikrasis Zorba su žmona:
user posted image
user posted image
user posted image
user posted image
user posted image
Pirmasis "Graiko Zorbos" leidimas:
user posted image
user posted image
Papildyta:
Paskui, Heraklione, labai keistoje vietoje radom jo ir žmonos kapą. Ant miesto sienos viršaus, parke:
user posted image
user posted image
user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Forget: 11 birželio 2014 - 17:53
Ech, tos kelionės. wub.gif Jei galėčiau, pasiimčiau pusmetį atostogų ir klajočiau po Graikijos salas, tačiau tenka klajoti po knygas. Irgi gėris.

A. Jakučiūnas "Servijaus Galo užrašai". Skaitant jau kelintą šio autoriaus knygą, mane vis kankina dvejonės - ir kam gi aš jas skaitau g.gif Skaitymo Malonumas neabejotinas, nes ką A. Jakučiūnas berašytų - tai tikrai aukštos prabos literatūra. Veiksmo vieta - senovės Roma, o pagrindinis knygos veikėjas Servijus - tikras bedalis, kurį ištiko reta ne - sėkmė, - jis prarado kalbos dovaną ir užgiedojo gaideliu, tačiau visgi sugeba išdėstyti savo begal netikėtą ir kupiną staigmenų istoriją raštu.
Antra knygos dalis lyg ir leidžia šiek tiek praskleisti pirmosios mistinę miglą. Joje surašyta hokitų t.y. žmonių propaguojančių malonumų kultą biblija ir Servijaus suvedžiotojo - klastingojo Arijaus, savanaudžio apsišaukėlio ir hokitų vado, gyvenimo nuotrupos. Norint galima surasti analogijų su evangelijomis, tačiau hokitų gyvenimo moto - garbinti gyvenimą šioje žemėje ir džiaugtis visais įmanomais malonumais čia ir dabar. Ve, kaip nemėgstu to žodžių derinio "čia ir dabar", lyg tai būtų įmanoma, nes dažniausiai žmonės plevena tarp praeities ir ateities. 9 iš 10


Atsakyti
QUOTE(Forget @ 2014 06 11, 19:03)
Buvau visai ne knyginėje kelionėje, bet aš nebūčiau aš, jei grįžčiau tuščiomis  biggrin.gif


Kaip visada, smagu skaityti ir žiūrėti tavo "literatūrinius" kelionių nukrypimus. Ačiū, kad daliniesi.

O aš visai smagiai skaitau atostogų serijos knygą A.Steinbach "Be plano: nepriklausomos moters kelionė"
http://www.manoknyga...ml#.U5k9BLHvXkM

Ne literatūrinis šedevras (autorė gi žurnalistė), bet puikiai atspindi mano "jau nebe jaunos, bet dar lyg ir nepagyvenusios moters" mintis biggrin.gif ir bandymus su jomis susidoroti.
Atsakyti
Bibiliotekoje akis užkliuvo už Karen Gillece knygos "Pakrantės sąnašos". Gulėjo naujienų lentynoje ir tiesiog prašėsi perskaitoma. O dar iš serijos "Šiuolaikinis Europos romanas". O dar autorė laimėjo kažkokią premiją. Žodžiu, snobiškoji mano dalis buvo pamaloninta, nes akivaizdžiai visi šie aukščiau išvardinti dalykai turėtų reikšti gerą knygą. biggrin.gif Turiu pripažinti, jog autorė manęs nenuvylė, nes dramatiška istorija papasakota nebanaliai, vaizdingai ir vientisai. Meilė, kančia, vaiko praradimas, bandymas atstatyti sugriautą gyvenimą. Jokių ten mano širdžiai mielų paslėptų simbolių ir kodų, tiesiog gerai papasakota istorija ir tiek. Tokia moteriška knyga gerąja prasme. Kita vertus, galėjau jos ir neskaityti... smile.gif 8 iš 10.

Dar viena knyga iš serijos "galėjau ir neskaityti, bet kažkodėl ėmiau ir perskaičiau - David'o Lynch'o "Pagauti Didžiąją žuvį". O perskaičiau todėl, kad Lynch'as mano mylimas režisierius. Be to, viename skyrelyje buvo aprašytas jo susitikimas su kitu mano dievinamu režisieriumi F. Fellini. O jiedu t.y. šie didieji dar ir gimę su manimi vieną dieną. Žodžiu, priežasčių perskaityti šią knygą suradau marias. biggrin.gif Ir dabar tariuosi suprantanti iš kokių sąmonės ar pasąmonės gelmių Lyncha'as ištraukė savo filmų keistus veikėjus ir tą nenusakomai magišką atmosferą. Žmonės, medituokite ir būsite laimingi, o jei nelaimingi, tai bent jau kūrybingi. Tai - pagrindinis D. Lyncho knygos motyvas. 8 iš 10.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Darbinga: 12 birželio 2014 - 10:18
QUOTE(Mamce @ 2014 06 12, 08:54)

O aš visai smagiai skaitau atostogų serijos  knygą A.Steinbach  "Be plano: nepriklausomos moters kelionė"
http://www.manoknyga...ml#.U5k9BLHvXkM

Ne literatūrinis šedevras (autorė gi žurnalistė), bet puikiai atspindi  mano "jau nebe jaunos, bet dar lyg ir nepagyvenusios moters" mintis  biggrin.gif ir bandymus su jomis susidoroti.



Forget, įdomu.


Aš ir šitą banaliu viršeliu pasiėmiau iš bibliotekos. Dar nepradėjau skaityt, nes baiginėju skaityti Kristinos Stalnionytės įdomią knygą apie 2 savaites keliavimo po Amazoniją, knyga vadinasi "Šuarų žemė", tai labai karinga gentis, knyga su nuotraukomis, gyvai papasakota, įdomu wub.gif
Atsakyti
Forget, ačiū, labai įdomu
Darbinga, Kiek daug įdomių skaitinių iškart!
O aš pasižiūrėjau serialą pagal S. Kingo "Under the Dome" ir nesulaukusi antro sezono griebiau audio knygą. Aišku, iškart susinervinau, kad seriale viskas ne taip, sušvelnintas kai kurių žmonių sužvėrėjimas ekstremaliomis sąlygomis. Knyga labai patinka. Stiliumi panaši kažkiek į prieš tai klausytą 11/22/63. Manes S. Kingo tik Bokšto serija kažkodėl nekabino (neužmėtykit pomodorais, gerbėjos cool.gif ), visa kita gerai ar labai gerai!
Atsakyti
QUOTE(Darbinga @ 2014 06 12, 10:17)

Dar viena knyga iš serijos "galėjau ir neskaityti, bet kažkodėl ėmiau ir perskaičiau - David'o Lynch'o "Pagauti Didžiąją žuvį".


šitos ir aš pasiieškosiu smile.gif
Atsakyti
Aš smagiai tris vakarus žiūrėjau mini serialą pgl. Č.Dikenso "Didieji lūkesčiai". Įtariu, kad buvo galima pastatyti ir normalų serialą , nes akivaizdžiai matosi, kad įvykiai sugrūsti, šokinėja, vos spėji atkapstyti priežastinius ryšius. Pagalvojau, kad knyga turėtų būti šimtą kartų geresnė. gaila, nesu jos skaičius, o dabar, pažiūrėjus serialą kaip ir nesinori skaityti, žinant , visą siužetą Nors, kartais gi kinematografai sukuria savas literatūrinių kurinių versijas.

Beje, vakar netyčia pastebėjau, kad vis gi bibliotekose lengvi meilės romanai turi didesnę paklausą nei rimtesnė literatūra. Pabandžiau ieškoti "Keturiasdešimt meilės taisyklių" ar S.Montefiore romanų, tai visų reiktų stoti į eilę. O pažiūrėjau Darbingos skaitytus ir komentuorus Nabokovo romanus - kad ir dabar gali eiti ir pasiimti vos ne visuose Kauno bibliotekų skyriuose. Taip ir padarysiu, kai pabaigsiu dabartinį skaitinį smile.gif
Atsakyti
Labos 4u.gif
QUOTE(langana @ 2014 06 12, 16:12)
O aš pasižiūrėjau serialą pagal S. Kingo "Under the Dome" ir nesulaukusi antro sezono griebiau audio knygą. Aišku, iškart susinervinau, kad seriale viskas ne taip, sušvelnintas kai kurių žmonių sužvėrėjimas ekstremaliomis sąlygomis. Knyga labai patinka.

Sita as irgi ziuriu ir kiekviena karta apgailestauju, kad knyga lietuviskai neisversta, nes karta pameginau skaityti Kinga angliskai...be sansu doh.gif Labai jau jo anglu kalba sudetinga, su daug negirdetu issireiskimu ir pan. O si istorija superine thumbup.gif
Atsakyti