Įkraunama...
Įkraunama...

Knygų skaitytojų klubas, 88 laida

QUOTE(klopedija @ 2014 04 29, 10:16)
Na, net toj vietoj jie ten korėsi, ne toj...


Pasikartosiu biggrin.gif čia aš apie savižudybių magiškumą biggrin.gif
Atsakyti
Taip, žinau, skaičiau tą knygą. biggrin.gif
Atsakyti
žinot, tos reklamos jau visai užknisa. Ar mes neturėtume kur kitur bendrauti? ax.gif
Atsakyti
ultima tristeza wub.gif

dvyliktas

durys kurių niekad nepraversi tematysi
kaip rūdija jų vyriai jų rankena niekad
nesušils nuo tavo delno už tų durų
neįmanomi lobiai. jų apstu jų daug bet
jie neįmanomi apie juos girdėjai kalbant
ir skaitei savo knygose jų per daug
tavo vaizduotei tu tik žinai kad yra
durys kurių niekad nepraversi jos
čia pat kiekvieną dieną atsitrenki į
jas nusimušdamas krumplius iki
kraujo tačiau tai durys o už jų
neįmanomi lobiai ir kam tau juos

pasiekti jie tavo vien dėl to kad žinai
juos esant. ir durys kurių nepraversi
wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo prieplauka: 30 balandžio 2014 - 12:37
Interviu su Baricco:
http://kultura.lryta...tm#.U2DIvKKK5Z8

Gal kas nematėt dar
Atsakyti
QUOTE(Brūkšniukas @ 2014 04 30, 13:18)
žinot, tos reklamos jau visai užknisa. Ar mes neturėtume kur kitur bendrauti? ax.gif
Reklamas galima blokuoti.

Prieplauka,.. wub.gif Prisitaikiau sau pirmą. doh.gif
Atsakyti
Kadangi šis pavasaris man kaip niekad labai palankus skaityti, tą ir darau. Daugiausia seku jūsų pėdom, tad per daug nesikartosiu.

M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“. Mokykloje skaičiau ištraukas rusų kalba, pasiėmusi vėliau nebaigiau, nes pritrūko laiko, taigi trečias ir sėkmingas bandymas. Vienareikšmiškai – įstabi knyga.

A. McKay „Gimdymo namai“. Manau, vertimas vertas Urbo premijos. Išties gražiai išversta, žodžio paieškota. Na, yra likę korektūros klaidelių, bet kur jų nelieka. Moteriška knyga, šilta, bet kai po jos skaitai Cunninghamą ar Coetzę, tai iki L tikrai netraukia… Vietomis labai skaudi, vietomis jauki, vietomis neblogas humoras. Ypač patiko apie romanų skaitymo žalą:
„Moterį prie nedorų minčių traukia ne tik maistas ir drabužiai, bet ir tinginystė bei romanų skaitymas. Moteris, skaitanti šiuolaikinius „meilės ir mirties“ romanus, tiesiog nepajėgia išsaugoti savo mintis tyras, o kai tokia literatūra derinama su tinginyste, – kas, be abejo, neišvengiama, – moters mintys ir jausmai tampa nešvarūs ir geidulingi“. <…>. Parašyta juodu ant balto. Per didelis galvojimas ir romanų skaitymas mažų mažiausiai lemia irzlumą, košmarus ir blogą veido spalvą.“

M. Cunninghamo „Tos valandos“. Daugiau nei prieš 10 metų mačiau filmą. Iki šiol atsimenu, toks stiprus buvo įspūdis, ypač patiko Juliane’os Moore herojė. Labai moteriška knyga, gerąja prasme. Tiesa, knygoje gana ryškiai išreikšta homoseksualizmo tema, gal jau primiršau, bet filme man tai beveik visai neužkliuvo.

J. M. Coetzee’s „Nešlovė“. Nesitikėjau, kad paliks tokį įspūdį. Puiki, daugiasluoksnė knyga. Tiek stiliumi, tiek pati istorija. Knyga, tinkama diskusijoms, tiek daug visko joje. Žiūriu, svetainėje Jūržolė pabrėžė niūrumą. Neįžvelgiau kažkokios rezignacijos. Greta žiaurumo, bjaurumo – beribis atvirumas, net apsinuoginimas. Panaršiau, ką reiškia tas nuolat besikartojantis šunų įvaizdis, kokia Bairono ir operos reikšmė. Regis. mano rašytojas. Tik pritariu vienam skaitytojui – trūko išnašų, kuriose būtų paaiškinti posakiai kitomis kalbomis. Norėčiau ir filmą pasižiūrėti.
Atsakyti
Po ilgo pasibuvimo ligoninėje vėl sveikinuosi su jumis. Grįžtu su ką tik perskaitytu Sauliaus Šaltenio "Demonų amžiumi". Gal nostalgija "Riešutų duonai" ir ilgametė autoriaus tyla privertė mane pasijusti taip, lyg greitmaisčio "restorano" meniu būčiau pamačiusi prieš 30 metų močiutės virtą košę pusryčiams. Atrodo, net kvapą užuodžiau. Neįmanoma buvo nepajusti alkio šiai knygai. Nenoriu atpasakoti romano turinio, kad nesugadinčiau malonumo, jei planuojate skaityti. Pjesių dar neliečiau. Taupausi tam kartui, kai siela vėl bus peralkusi.
Atsakyti
Pagaliau pabaigiau O.Pamuko "Mano vardas Raudona". Nieko negali prikisti knygos stiliui - neiprastas, originalus. Idomi tema. Bet tiek perkrauta ir "suminiatiurinta", kad skaiciau taip kaip i kalna lipciau. Ir sunku, ir nuobodu. Vien tik detektyvine linja isgelbejo sia knyga, kad ja pribaigciau. Deja, "Stambului" ne taip pasiseke, todel prie jos nesikankinau taip ilgai. Taigi, po dieju bandymu vienareiksmiskai galiu teigti, kad O.Pamukas - ne mano rasytojas, nepasisant visu jusu liaupsiu.

M.Coetzee - kitas reikalas. Visada su pasitikejimu imu jo knygas i rankas. "Belaukiant barbaru" irgi nenuvyle. Daug bendrazmogisku temu, nieko saldaus, pasirinkimai ir ju pasekmes.
Rodos, liko neskaityta tik "Neslove".
Atsakyti
kaip tik skaitau "Barbarų belaukiant". labai patinka, tik lėtai skaitau, nes visokių minčių ir jausmų kyla, nesinori greitai suryti.

kol kas patinka labiau nei "Maiklo K gyvenimas ir laikai" ar "Nešlovė".
Atsakyti
QUOTE(Vitalija @ 2014 04 30, 20:35)
Ypač patiko apie romanų skaitymo žalą:



ale matai kaip teisingai biggrin.gif

Atsakyti
QUOTE(Mamce @ 2014 05 01, 19:54)
Pagaliau pabaigiau O.Pamuko "Mano vardas Raudona". Taigi, po dieju bandymu vienareiksmiskai galiu teigti, kad O.Pamukas -  ne mano rasytojas, nepasisant visu jusu liaupsiu. 

M.Coetzee - kitas reikalas. Visada su pasitikejimu imu jo knygas i rankas. "Belaukiant barbaru" irgi nenuvyle.

O aš Raudonos taip ir nebaigiau ax.gif .Du kartus pabandžiau ir užteko.Ne mano arba aš dar nepribrendau,bet nesikankinsiu daugiau.

M.Coetzee ir man labai wub.gif Kažkaip nesitikėjau ,kad šitas rašytojas taip man tiks,bet ,bent jau Belaukiant barbarų tikrai puiki knyga.

Skaitau dabar daugumos pagirtus Amerikos dievus ir mėgaujuosi thumbup.gif .
Atsakyti