QUOTE(Sunute @ 2014 05 16, 13:48)
papykdė mane ši žinutė. Nemanau, kad kuo nors skiriasi globojamo ar įvaikinto vaiko situacija, jei jis auga šeimoje. Man nepriimtinas išskirstymas pagal juridinį faktą. Problemos gi identiškos.
Nesuprantu, kodėl. Situacija visgi skiriasi. Ir kodėl pirmiausia akcentas yra į problemas? Aš tai ten važiuoju tik džiaugtis. Nuo pat pirmo susitikimo taip. Pasikraunu gerų emocijų ir grįžtu. Kokie nors mokymai man niekada nebuvo pirmoje vietoje.
Na, vienas iš banaliausių skirtumų: kai globojom mergaitę, pas mus į namus periodiškai ateidavo VTAT atstovė. Įvaikintais vaikais niekas nebesidomi, išskyrus jų tėvus.
Priežasčių kodėl tos dvi grupės nejungiamos, aš tikrai matau. Kažkaip matyt, esu orientuota į pozityvą, taip, kad tam tikra takoskyra manęs nei kiek neerzina. Vietų susitikti galima rasti visur. Va prieš niolika metų kai įvaikinom, tai nė vienos tokios šeimos nepažinojau, todėl į pirmą susitikimą skridau tarsi į sapną. Ir visais kitais metais panašiai skridau.
QUOTE(šeimos kaklas @ 2014 05 19, 12:03)
o jums nebuvo tokio jausmo, kad jūsų vaikas yra tiesiog nepatogus, gal su auklėtoja biolaukai nesutampa. Tokie maniškiai dabar visada "kraštiniai" būna.
Kai susiruošiau atsakinėt ir pradėjau skaityt Utės komentarą, praradau ūpą kartotis

Ute,

Tiesiog mano mintys identiškos tavosiom.
QUOTE(Ute @ 2014 05 19, 22:12)
Jei auklėtoja nėra pakankamai profesionali, tai yra pakankamai dažnas dalykas pas mus darželiuose ar mokyklose (nors jei neklystu jūs ne Lietuvoje, ar ne?)
Apskritai nelabai tikiu, kad egzistuoja ideali auklėtoja/mokytoja kurios bio-laukai sutaptų su visais įmanomais vaikais, o požiūris į auklėjimą - su visais įmanomais tėvais, tik profesionalus žmogus sugebės išvengti iš to kylančių problemų. Panašių problemų gali būti ir visai nesusijusių su įvaikinimu.
Gali būti ir atvirkštinis variantas - kad auklėtoja puikiai tvarkysis su nepatogiu vaiku, bet ją labai erzins koks nors gerietis, labai klusnus bandantis įtikti vaikas.
Gal tik Šeimos kakliuką norėčiau paguost, kad situacija turi savybę keistis

mano sūnui daržely ir pradinėj mokykloj buvo tiesiog rojus! Turiu pasakyt, kad dėlto ir aš tarsi apsnūdus buvau, užsiliūliavus tuo gerumu. Nes kai pradėjo lankyt penktą klasę, ėmiau jaust, kad kažkas ne taip... Sūnus nesiskundė, jis apskritai dažnai problemų neieško, gal nemato, gal neprisileidžia. Bet pabendravus su auklėtoja, supratau, kad mano nuojauta manęs neapgavo.
Iš tiesų per tuos metus pati atsakiau sau į daug klausimų apie "patogius" ir "nepatogius" vaikus. Maniškis nėra iš patogiųjų, nemoka apsimest, turi savo nuomonę ir ją gina. Labai dažnai būna "nepatogus", kai pamokų metu mokytojams prieštarauja. Aš jo tokiam elgesiui nepritariu, bet tikrai nieko negaliu pakeist, nors ką savam gyvenime darau - tai kalbuosi. Daugiau nieko turbūt nemoku
Liūte, Šelma - smagu buvo pamatyt