Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

Aš Deimantę vadinu dukra, ji mus mama ir tėčių. Ne tik, kad neįvaikinta, bet ir net neglobotinė, juridiškai niekas, globotinių sesuo. Per vėlai tiesiog susitikom. Širdyje ji mūsų vaikas, mes jos tėvai Ir kad kiekvienas tokius santykius turėtų

O aš jūsų žinutėje pajutau pastangas paniekinti kitą...bent jau nesiimu pretenduoti į aiškiaregystę, kaip jųs . Sėkmės aiškiaregio pašaukime Jųs manot, kad tokie pasirinkimai daromi tiesiog paprastai....?

Jei įdomu, ir neskaitėte temų (nors giriatės, kad skaitėt, bet iš jūsų žinutės akivaizdu, kad ne) galiu pranešti, kad sunkumai jau praeity. Aidai vis dar pasiveja, bet tai tik lengvas vėjelis...

Germine, gi pameni, rašiau, kad neskiriu...paskaityk keletą temų pries tai Kaip tik oponavau skiriančioms. Tiesiog aiškiaregystės dovaną turinčią teisuolę, mylinčią visus visada provokavau .
Nu sunku man pakęsti įsivyraujančias "rožines kvarbatkas". Nenoriu, kad skyrelis pavirstu "kokakola su čipsais", kaip kitoje temoje aptarinėta snukiaknygė.

Germine, gi pameni, rašiau, kad neskiriu...paskaityk keletą temų pries tai Kaip tik oponavau skiriančioms. Tiesiog aiškiaregystės dovaną turinčią teisuolę, mylinčią visus visada provokavau .
Nu sunku man pakęsti įsivyraujančias "rožines kvarbatkas". Nenoriu, kad skyrelis pavirstu "kokakola su čipsais", kaip kitoje temoje aptarinėta snukiaknygė.
[/quote]

Sekmes, Jums,
Žinote jeigu Jums taip sunku priimti ar tiesiog skaityti kitokias šeimų istorijas nei Jūsų -neskaitykite, tiesiog praleiskite...Taip Jums bus paprasčiau, nes manysite, kad visų kelias toks kaip Jūsų. Nežinau ar Jūs nemokate, ar tiesiog nenorite džiaugtis su tomis šeimomis kuriose viskas gerai.
Cia juk ne Jūsų skyrelis ir skaito ir rašo kas nori, tai jau ne nuo Jūsų ir priklausys kuo jis pavirs.
Aš Jums tiesiog linkiu sėkmės gyvenime...

Sunute, kai augau, mano aplinkoje buvo nemažai tokių, kuriems gerai, kai blogai, o labai gerai - kai blogai dar ir šalia esantiems...tai sutinku kasdien ir dabar... anot tavęs, gali būti tik blogai, arba labai blogai, o kai nei viena nei kita, tai tada jau sacharinai ir rožinės kvarbatkos, nes "taip nebūna". Skyrelis yra tam, kad dalintumės visos ir sava patirtimi. Ačiū, kad daliniesi savąja,bet tai, kad kitiems pradžia nėra tokia sunki kaip jums, ir tai, kad tave tai erzina, nereiškia, kad ta - kitokia patirtimi negalima pasidalinti.

Mielos ponios, ačiū kad dalijatės, bet kai jums pasiseka dėl vaikų pradžios ir jų nesutrikusios raidos, gal galėtumėte nedalinti diagnozių į kairę ir į dešinę dėl
'skraisčių dėliojimo", "netinkamo auklėjimo", 'nešiltų jausmų" et ctr, kol pačios nepraėjote to kelio.

Matai, net kai labai gerai būna tiesiog žmogiškų jausmų, bet ne kokakolinių fontanų...gi ir liūtė aprašinėja, kaip gerai ir labai smagu skaityti REALŲ jausmą ir potyrį...pasisemi, pasidžiaugi...gera, bet kai putoja kokakola - bjaurokokas jausmas...nugi yra tokiam putojimui snukiaknygė sukurta...ką maža? Kam bandyti keisti čia nusistovėjusias tradicijas ir bandyti parodomąją saviraišką, kurios čia kaip ir nelabai reikia, nebent vienai ar dviems, kurios laikas nuo laiko, sujaukusios viską, dingsta...

Karusia, nesivargink, gi nepajėgios suprasti...tikrai susimąstyčiau, jei panašiais komplimentais apipiltum Tu. Tokiais rafinuotai meiliais su geluonimi gerai išlavinta ir į pūkus įkišta...

Labai džiaugiuosi, kad mūsų mažius turi daug užsispyrimo. Sunku jam skaityti, bet šiandien reikėjo rinktis naują knygą (perskaitė boružėlės istoriją), dabar čiupo gana didelę (gerai, kad pakankamai paprastu tekstu). Sėdi greta manęs - aš dirbu, jis skaito. Kantriai jau valandą skiemenuoja - tarpais lengviau, tarpais sunkiau. Aš kas keletą sakinių paklausiu, ką perskaitė - suvokia tekstą ir formuluoja mintį. Vis lengviau ir lengviau. Šiaip po pirmos klasės esu laiminga, nes jis GALĖS mokytis bendra programa. Su tokiu užsispyrimu, kad tik "nepakrautų malkų" dičkiui. Vakar rankytėmis perėjo gan ilgą skersinių trasą. Smagu, kad turi pats sau, kuo didžiuotis.

Mes irgi po pirmos klasės 'nulaužėm" skaitymą - atėjo net neskiemenuodama, buvo prognozių, kad nei skaitys nei rašys, o po vasaros atsidūrė vidutiniškai skaitančių tarpe Ir teksto suvokimo testai beveik visada A iki šių metų vidurio, dabar jau reikia formuluoti sudėtingus atsakymus, krito į pagrindinį lygį.

Karusia, tu čia apie tai? kai kas nesigėdi net žmogaus nevispročiu apšaukti, įžvelgti niekinimą ir tik dėl to, kad išdrįso pasidalinti savo ne tokia skausminga, kitokia patirtimi...






Kas tave įgaliojo nurodineti kam kur ir ka galima rašyti, o kam ne? Juk kaip ir net nemoderuoji šios temos, nuo kada ji tapo asmenine?
Niekaip nesuprantu - nepatinka - neskaitau, arba susikuriu asmeninę temą ir priimu tik tai, kas manęs neerzina. Kodėl tavo vaiko perskaitytas žodis - gerai ir sveikintina, tai ne rožinės kvarbatkos, o kito džiaugsmas - jau "parodomoji saviraiška" ar kaip ten ją? Ar tik dėl to, kad pateikia kažkaip kitaip, taip, kaip tave erzina? Ar čia galioja dėsnis - myliu tą , kuris labiausiai dūšią drąsko, dėl kurio daugiausia naktų nemiegota, į kurį daugiausia darbo įdėta ir tt.,tai va štai jau to kiekvienas pirstelėjimas vertas aplodismentų, o tas , kuris nekelia problemų, tai pastumtas į šalį, ir jau nieko vertas nei jis, nei jo pasiekimai, nes tai jau ir taip - "savaime aišku".
Ir kas tos nusistovėjusios tradicijos - vaitoti kaip su įvaikintais - globojamais yra nepakeliamai sunku? Kiek reikia įdėti kruvino darbo, kokie jie visi sužaloti ir tt...Tada laužau šitą tradiciją - mes to nepatyrėme, ačiū D, vadinasi ne visada taip būna, o ir iš mūsų berods keliolikos pažistamų šeimų patirties to nesu girdėjus...tai gal ne tokia čia jau ir taisyklė.
Ir dar esu tikra, kad pirmiausia sėkmė įvaikinimo priklauso didele dalimi ir nuo to į kokią aplinką vaikas patenka, į pilnavertę ar ne šeimą, kokių lūkesčių, neišsipidžiusių svajonių, kartais savirelizacijos spragų turėdami mes juos priglaudžiame, turime paqtirties ar ne. Nesuverskime visko tik įvaikinimui ir prieš tai buvusiai patirčiai, nes apstu ir labai skausmingų patirčių šeimose nieko bendro su įvaikinumu neturinčiose.

Apie antrąją pastraipą. Tai ne dalijimasis savo sėkminga patirtimi, tai baksnojimas - ahaaa AA - tu skraistęęę uždėjai, nes tavo vaikas su sutrikimais, Ahaaa - tavo vaikas turi problemų, nes mamos vedybinis statusas ne toks, o kažkas kitas turėjo nepagrįstai didelių lūkesčiųųų, t.y. - vaikas nenaikintų savęs ir drabužių.....
Vat taip meiliai ir kandžiojiesi.... su patirtimi. neskausmingai.

vat aš ir sakau, kad mane tas liutes pozityvas veža, toks paprastas, be pompos, realus...dar veža, bet retokai užsuka 3 sūnų ir Ūlos mama, nepamenu nicko
Šiaip, viskas labai keičiasi, vaikai ypač, tad niekada negali žinoti kokie sunkumai iškils į paviršių. Nepykit, bet vaitojimų dėl sunkumų aš čia neskaičiusi, pasidalinimai patirtimi - taip. Tai vat ir sakau, kad visų ta patirtis skirtinga dabar, skirtinga bus ir ateity, vieni anksčiau per viską praeina, kiti vėliau, bet su vaikais visada buvo ir bus problemų, tik viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į tas problemas.

Beveik su viskuo sutinku Tik kaip norėčiau, kad VISKAS nuo požiūrio priklausytų

Karusia, nei pyk, nei varginkis...nepajėgūs yra suprasti..nieko čia nebepadarysi...tik va Kąsti pajėgūs. Nei proto, nei širdies nepasieksi...lai gyvena savo pasaulėlyje.