Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

Zinot yra vsokiu vaiku vienoms pasiseka labiau kitoms maziau. maniske atstoja ir judrumu ir protu kelis vaikus, bet va jei to protelio nebutu tada tai jau vargas. Viena pazystama turejo berniuka paemusi su globa iki ivaikinimo ,tai tas vaikas pateko pas ja dvieju metu, tepe su s sienas masturbavosi (o pas ja trys mergaites ir dar tame paceme kambaryje) ir panasei.
beje pagal dokus jis buvo sveikas vaikas, baigesi visakas uzsienio ivaikinimu pagal spec poreikius.
Ka reiktu daryti su tokiu ar panasiu vaiku isivaikinus nezinau sunku isivaizduoti, bet man malonu skaityti kad kazkam pasiseka ir manau kad visai smagu jog kai kam viskas ore klostosi.
Nes man su begalo judre ir apsukre mergaite nera lengva nes ir dabar kai jai 7 man beveik visi vaikai man atrodo kaip ateiviai arba raminamuju pripumpuoti zmogeliukai.
Eisim i pirma klase tai aukletojos rekomendavo pasirinkti gera pedagoga nes kitaip bus blogai ir vaikui ir pedagogui, na tai sendien buvo viena valanda pamokele, tai mano mergaite ja apibudini kaip svelne (man ji geras bet reiklus zmogus), tai tikiuosi kad jos susigyvens.

na, Šelma teisi dėl skirtingo suvokimo žinučių, bet čia gal ne tik virtuali erdvė kalta ar nuotaika, bendrai mes juk esame visi labai skirtingi žmonės.
dar kartą pasisakysiu, na nesu skaičiusi čia jokių padėjavimų, bet čia turbūt man taip atrodo.
Kodėl aš visada labai įtariai skaitau tokias "viskas nuostabu, nėra jokių problemų" žinutes (amerikonai turi puikų žodį "overexcited"), ogi todėl, kad taip nebūna. Įtariai skaitau visada pasisakymus apie tobulas santuokas, įtariai ir apie tobulus vaikus, kurie nekelia jokių problemų, jau kalbu bendrai, ne tik apie įvaikintus/globojamus. Man tada visada kirba mintis, kad kažkas čia negerai, kažkas slypi už to tobulumo.Bet čia vėl tik mano tokia pozicija.
Dėl mūsų Caro isterijų pergyvenau, bet dabar labai sunerimčiau, jeigu jų nebūtų buvę, nes tai natūrali vaiko raida. Kaip jos atėjo netikėtai, taip ir išėjo. Dabar kartais užplaukia jam, bet kažkaip jau neužstringa tame momente, mąsto ir stengiasi, kuo labai džiaugiuosi. Taip pat ir Jonė, nervina savo neklausymais, atsikalbinėjimais, vaipymais, kai aš "moralą skaitau" , bet sunerimčiau, jeigu ji būtų problemų nekeliantis vaikas, tokia su viskuo sutinkanti ir viskam paklūstanti, aš tai vertinčiau kaip savojo aš slopinimą, kuris vėliau velnias žino į ką pavirstų ir kokiu pavidalu sprogtų.

ŠK, bet juk esmė tame ir slypi - mūsų požiūryje, kažkam vaikas tobulas - nekeliantis jokių problemų, o kažkam tos problemos - visai ne problemos, o normalūs vaiko raidos etapai, sukeliantys ne stresą, problemas, o tik naujas iššūkis, mokymasis ir ėjimas kartu į priekį. Mūsiškė taip pat labai judri - visur jos pilna, viską ji daro, spėja, bėga griūna ... - problema? Man - ne, man džiugu ją tokią visur skubančią, besistengiančią visur suspėti , dalyvaujančią matyti, man tai yra tiesiog vaikystė. Arba - grįžta mažiai iš lauko - tik akys tematyt - visa kita - žemės, smėlis (pas kaimynus statybos) - kažkam problema, man - "vaikai būna švarūs arba laimingi"... Kaip ir dėl tobulo šeimos...kam kas, - kam - ramybė, jokių konfliktų ir tt, o kam - visai kas kita. Kadangi šio požiūrio laikausi, tai ir galiu drąsiai teigti, kad yra ir tobuli vaikai, ir tobulos šeimos. Mano vaikai man tobuli, nekeisčiau nė akimirkos mūsų visų kartu, ypač tų, kurios buvo sunkiausios.

na va ir kyštelėjo žmogi6kumo kra6telis žinutėje . Ačiū.
Gliuka, mano laimė baigiasi tie 5ktu rūbų komplektu per dieną. Dėl murzinumo nekeisčiau, bet šlapi . Taip pat vaikų laimę sutrikdau antrą kartą per mėnesį taisydama dviračius už 200Lt. Liko jiems kasdienai vienas lūženukas ir paspirtukas. Tausojimo pamokoms , kiti laukia bendrų iškilų ar rimtesnių žygių. Riboju jų laimę ir gan stipriai.


Ute, gi sąmoningai kiršinu,nes brrr nuo tobulumo (Na va ir paaiškėjo, kad "tobulumas" gan talpus ir tamprus). Po to gi ir "atbulinį įjungiu". GAl ne taip protingai elgiuosi kaip Karusė - nuoširdžiai ir paprastai...graži Tavo situacijos analizė ,

kaip mažoji? Kaip vyresnelė reaguoja?

Zaika, tikrai labai svarbu parinkti gerą mokytoją. Nuo to priklauso ne tik mokslo pasiekimai, bet ir vaiko raida, nuostatos dėl užsibrėžtų tikslų ir ne tik mokslo.

Todėl ir mano vaikai tobuli ir šeima tokia

gliuka, perskaitykite ką parašėte pati...vat apie tokias paprastas, žmogiškas žinutes ir kalbu, bent jau aš. Maloniai perskaičiau, ačiū

Sava mama man ne kartą sakiusi, kad aš vaiką gadinu. Nes kai manęs nėra, tai viskas gerai. O kai tik aš pasirodau, isterijos, ašaros, pykčiai. Viską, ką per dieną ar dvi "suvaldė", viską man ir išpildavo.
Ir čia jokiu "šleifu" neapkaltinsi - vaikas mano nuosavas, gimė sveikas, su rankytėm, kojytėm, protingom akytėm, žavia šypsenėle. Žodžiu tobula rasa, tai kas išaugo galėjo būti tik mano sugadinimas Ir tai, kad vaikas klasės kampe sedi, linguoja ir daužo pakaušį į sieną - blogo auklėjimo rezultatas. Matyt namuose tėvai smurtauja. Nes gi inteligentiškose nesmurtaujančiose šeimose vaikai tokie nebūna, ar ne? O kad tėvai nesikreipia dėl diagnozės nustatymo, tai greičiausiai kažką slepia, kažkokias negeroves šeimoje. Nes jei nieko neslėptų, tai skubėtų "ieškoti diagnozės", kad būtų kuo "pridengti" savo nesugebėjimą atrasti kelią link to vaiko, kokį tai dievulis davė.

O arčiau klausimo... Aš turiu dvi knygas - Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą ir Emocinis intelektas. Saviškei iš pirmosios knygos ir interneto rinkdavau pratimus, kaip atpažinti savo jausmus ir juos įvardinti. Mano nuomone išmokimas aiškiai pasakyti "pykstu", "bijau", "nerimauju", "skauda", "liūdna" padėjo pačiam vaikui susivokti konkrečiame momente ir nebekaupti visų neigiamų jausmų kaip bendro nepasitenkinimo. Nors pradžioje ji ir toliau viską "nešdavo" man, bet tas jau turėjo konkrečią formą - galėdavo paaiškinti, kas įvyko, kaip ji jautėsi. Po to, ar ji tiesiog suaugo ir išmoko geriau valdyti savo emocijas, ar padėjo visgi išspręsti problemas vietoje, bet apie dešimtus metus situacija ženkliai pagerėjo.
Gaila, kad mūsų krašte neįprastos savitarpio pagalbos grupės. Kai žmonės einantys per panašius sunkumus pasišneka, pasidaro lengviau. Tada ir pasidžiaugimas pasiekimu neatrodo puikybė. Nes kai tuo pačiu keliu eini, supranti, kiek pastangų tas mažas žingsnelis reikalauja. Sėkmės ieškant kelių į gražią ir laimingą dukrytės ateitį

[quote=pagyvenus,2014 06 12, 16:52]
Jūs įvaikinote, ar globojate? Ar šiaip manote, kad globėjams ar įvaikinusiems galite patarti?

Man susidaro vaizdas, kad pagrindinis nesusikalbėjimas vyksta dėl to, kad vieni augina vaikus - su jų džiaugsmais ir problemomis, myli su jų prigimtimi, patirtimi, charakterių savitumais. Tiesiog augina vaikus.
Kiti augina ir myli įvaikius ir globotinius su jų džiaugsmais ir problemomis, myli su jų prigimtimi, patirtimi, charakterių savitumais. Augina ir myli, bet jaučia, išskiria, akcentuoja kaip kitokį vaiką, kaip t. t. porūšį- deda antspauduką, mažina kartelę arba didina ne dėl to, kad jis pajėgus–nepajėgus kaip vaikas ar žmogus, o dėl to, kad jis buvo globos namuose, turi ne tokių sklandžių prigimtinių dalykų.
Nelabai galiu imti vertinti, kuri tiesa yra tiesesnė. Ypač kad Utė (rodos) pasidalijo savo mintimi, kad paaugus jos mergaitei, mato jau daug ką kitaip. Mano patrtis tik 5 metai, bet man atrodo, kad sunkiausia ir skaudžiausia tam vaikui vis girdėti, kad jis kitoks, nes augo tam tikrą dalį kitur.
Tik nepriimkit asmeniškai. Čia bendri pamąstymai.
Tai ir mano asmeninė patirtis, kai mano tėvai mirė, man buvo 10 metų, užaugau vyresnės sesers šeimoje. Tas nuolatinės manęs vargšės našlaitėlės gailėjimas, akcentavimas, pastebėjimas buvo tiek įvaręs kompleksų, kad tikrai jaučiaus nenormali. Visi vaikai kaip vaikai-auga su tėvais, o aš nenormali, nes tėvai mirę. O visi tik iš meilės, tik iš gailesčio, tik iš... Tikrai visų buvo geri ir gražūs norai, aišku, pagal jų suprratimą, o man tik reikėjo, kad mane priimtų ir vertintų taip pat kaip visus.

Ogo, po tokiu epitetu apie zmones kurie pasidalina dziaugsmingomis istorijomis , "tobulumo " menkinimo ir dziaugsmo pastebejus, kad jis trapus , konfliktu kelimo del smagumo... tema tampa labai negrazaus atspalvio. labai jau nemalonu skaityti, kad kazkas papasakojes apie save, kad ir "uzmetes skraistes" pagal savo nuomone , yra pazeidziantis sios temos taisykles, apvadintas putojancia kola , neigalias suprasti jusu protinguju ??
kiek suprantu tai cia tokia viesa erdve, ir nereiktu siuntineti joje esanciu nariu pasisakyti kazkur snukiaknygeje, del to, kad jums negrazus ( nepakankamai liudni ir dramatiski ) tie pasisakymai. kam cia konfliktuoti ir dar tokiu klausimu, kad zmogui susikloste puiki situacija, sekme. per didele sekme - jau blogai..
Daugiau pozityvo, kad ir kokia sunki asmenine patirtis.

Idėja irgi. Man atrodo, kad ji emocijas atpažįsta, tiesiog bijo jas parodyti viešai, kažkam be manęs. Pasako ir kad nerimauja, ir kada bijo, ir pyktį supranta.
Gal platesnėje aplinkoje jaučiasi nesaugiai?
Su suaugusiais ji tobulas vaikas - mandagi, pasitempusi (tą girdžiu nebe tik iš pažįstamų aplinkinių, bet net parduotuvytėje, į kurią ji eina pirkti ledų ar su sąrašu - pirkinių "ak, tai jūsų tas mandagusis vaikas". Problemos daugiau su vienmečiais. Gal tai ir pagrindas bendravimo nesėkmėms. Kaip suprantu, apie problemas mokytojai irgi nesakydavo. Arba yra gavusi jai neperprantamą reakciją ir dėl to užsisklendė.


Gucci78 - na ne taip. Paskaityk Šeimos Kaklas Vakar, 05:01 postą - labaI JAI PRITARIU... Juolab tobulosios džiaugsmingosios kiša, kaip sako Sunute, spyglius pro ružavas kvarbatkas. Ak mes tobulos, nes mūsų šeimos tobulos, o va jūs gal reaguojate netinkamai į mūsų tobulumą, nes gal šiltų jausmų nejaučiate, gal šeimos jūsų nepilnavertės, gal kokias spec skraistes turite...

Vasarvidė - neakcentuoju vaiko kitoniškumo. Jai kartais dar prasišauna "o tu manęs gaili?", ne negailiu, esi išlepinta panelytė, esu reikli. Bet kai turi problemą, kuri reiškiasi įvairiomis briaunomis, ir tos problemos susiveda į vieną - prieraišumą ... kartais vis dar norisi užsukti čia, pažiūrėti į kitų patirtis, pasidalyti savąja, dar kartą pažiūrėti literatūros sąrašą, rimtas diskusijas.
Papildyta:

niekas neieško nei liūdnų, nei dramatiškų pasisakymų. blogiau, kai be limonadinių istorijų ten nieko ir nėra. Nei informacijos, nei pasisakymų.

tiesiog įtampa ir susierzinimas, jokio konkretumo. Išsitraukei iš kontkesto ir prisimatavai sau, kodėl būtent šitai, o ne kita - ne mano daržas. Parodyk pirštu, kur būtų bent užuomina apie tavo šeimą - konkrečiai. Jei ne - tada tai tėra "aš galvoju, kad tu galvoji".