Vėdinimas 4

Bijau suklysti, bet lyg "Viliene" sake, kad yra nuodeme mesti laukan is vonios silta ir dregna ora. Musu kamino ventiliacine sachta eina per vonios kambari. Is pat pradziu galvojome I ten nukreipti ora is vonios, bet po diskusiju ir paprotinimu pajungem I bendra RVS.
O virtuves gartrauki - tai jau per kamina isleisim I lauka. Bet neteigiu, kad tai geras pavyzdys.

Dažniausiai vėdinimas gyvenamajam namui skaičiuojamas plotui, o ne asmenų kiekiui. Jums neturėtų būti svarbu tokios smulkmenos, kokiam žmonių kiekiui tiekiamas oras, nes čia namas, o ne ligoninė ar sporto salė. Svarbiausia užduotis tokiai vėdinimo sistemėlei - užtikrinti oro mainus patalpose.
Aišku galite įrenginėti galingesnę vėdinimo sistemą, bet visi jums pasakys, kad neverta to daryti dėl kelių gausių žmonių susirinkimų per metus. Na nebent pas jus vyksta vakarėliai kiekvieną savaitgalį

O projektas, tiesą sakant, primena "špargalkę", o ne vėdinimo projektą.

Aš lygiai tokios pačios nuomonės. O kas jūsų nuomone blogai?

Vienas vėdinimo specialistas man taip parašė:

Is savo praktikos galiu pasakyti, kad jusu vedinimo sistema suprojektuota minimali , t.y. normos pazemintos.(paemiau 203 kambari 25kub./13.1kv.m.=1.9 Lietuvos Statybu techninis reglamentas yra numates tokias normas pvz.: miegamajame 2,5 karto oro apykaita 1kv.m. svetaineje 1,8 karto 1kv.m.
virtuveje -72kub.m. ir t.t.
bet is praktikos daugumai skaiciuoju ir( buna patenkint)i kad oro apykaita butu bent 1 karta viso pastato kubaturos, t.y. plotas dauginamas is lubu aukscio , daznai prieinam prie sprendimo kad plota dauginam is 3. Tai darom del to kad firmos gamintojos rekuperatoriu naudingumus deklaruoja ne prie didziausio greicio, daznai naudingumas buna paskaiciuotas prie minimalaus ar vidutinio greicio, todel geriau statyti galingesni rekuperatoriu ir ji naudoti vidutiniu greiciu kad ziema butu geresne silumograza.
Pas jus paskaiciuotas rekuperatorius 200kub.m ir jis tures dirbti visu pajegumu norit kad oras pasikeistu per val viena karta, naudingumas jo bus tada gal tik kokia 70%.

Čia tiesa ar nelabai?

Visiškai tiesa, sutinku su šiuo vėdinimo specialistu, kuris jus konsultavo pacituotoje žinutėje. Galima drąsiai projektuoti vienkartinį valandinį vėdinamų patalpų oro tūrio pasikeitimą ir tuomet viskas yra gerai. Ir įrenginuką reiktų imti bent vienu dydžiu galingesnį, kad veiktų vidutiniu pajėgumu, o ne nuolatos maksimaliu, nes kenčia ir įrenginio resursas, ir naudingumo koef.

O jūsų projekte ne tik kad pamažinti oro kiekiai, bet ir pats projektas nedetalus, reikia gerai pasukti galvą kad nepasimesčiau kur padavimas, kur ištraukimas. Galima susipainioti. Projektas turi būti aiškus, paimi ir viską matai. Tada ir montuotojai, ir užsakovai laimingi

1. Dabar gyvenu ir gaminame maistą praktiškai be gartraukio. Situacija nėra bloga, tik negerai, kad kvapo į miegamuosius prieina.
Dėl to nenorėjau recirkuliacinio gartraukio kaip pas Vilių. Anglies taip pat nepripirksi. Dėl to sugalvojau kompromisinį variantą kai oras iš gartraukio pučiamas į skalbyklą/tech. patalpą per šaltą vamzdį, kuriame nusėda riebalai ir kondensuojasi garai, likutis nusėda tech. patalpoje ir iš ten diduma oro patenka į rekuperatorių, kuris yra čia pat.
Manau toks sprendimas pakankamai išvalys orą prieš šilumokaitį. Ištraukiamą orą prieš šilumokaitį dar apvalys tradicinis filtras. Manau taip bus sudarytos saugios sąlygos rekuperatoriaus šilumokaičiui.
Jeigu dalis oro su maisto kvapais ir pateks į svetainę tai nieko blogo, o toliau niekur nepateks, nes yra durys.
2. Didelis oro kiekis 400-500 m3/h. Ištraukimo grotelės projekte pažymėtos raudonais kvadračiukais. Jos skiriasi nuo difuzorių tik tuo kad montuojamos sienoje o ne lubose. Tai oro įtraukimo į ortakį anga.
3. Vietoje kiaurų durų galima daryti kiaurą sieną. Manau čia nėra mano išradimas, tik gal retas sprendimas, nes apie tai reikia pagalvoti dar projektuojant konstruktyvą. Tai iš esmės geresnis variantas, nes turi nepalyginamai geresnę garso izoliaciją nei kiauros durys.
Jį planuoju įgyvendinti iš kabario pusės darydamas 1 m2 angą silikato blokeliuose iš 2xGKP + minkšta medžio plaušo plokštė + vata. Ten apačioje įstatytos grotelės oro paėmimui iš kambario. Viduryje sumuštinio bus oro tarpas. Iš kitos pusės identiškas sumuštinis ir išėjimo grotelės per metrą aukščiau. Gaunu neblogą garso slopintuvą. Oras įteka į sienos vidų, kur abi pusės iš vatos, ten prateka metrą ir išeina per kitas groteles aukščiau. Užsinešusią vatą gal reiks pakeisti po 20 metų, į tai galima atsižvelgti parenkant angos vietą. Galima suderinti priėjimą per sieninę spintą ar panašiai, kad nereikėtų atsukinėti GKP po 20 metų. Ten būtų ir nebloga slėptuvė auksui, nes niekas nesugalvotų apieškoti tokios vietos...
Jeigu sienos jau išmūrytos, tai gal neverta griauti, bet jeigu dar tik ant popieriaus, tai visai galima pagalvoti apie šį sprendimą.
4. mano manymu tai sutaupytų 30-40% nereikalingos oro kaitos ten kur žmonių nėra ir reikia vėdinti tik baldų ir grindų dangos išskiriamus "kvapus" išlaikant bendrus oro kokybės parametrus nepakitusius ar net juos pagerinant.
Tik tam gali prireikti "protingo" namo sistemos, nes reikia žinoti kurioje vietoje yra žmonės. Viskas privalo būti automatizuota, kad nekeltų papildomų rūpesčių šeimininkui.
5. "vamzdžiai nuo drėgmės apauga" gal ir turi tiesos, tik tas apaugimas mums neturi įtakos, nes šis oras keliauja lauk. Tenka parinkti ortakio diametrą su rezervu... Jeigu ši problema egzistuos galima pastatyti filtrą prieš tokį ortakį, vonioje žemesnės lubos, vietos yra, daryk ką nori.

P.S.
Aš ne vėdinimo specialistas, gal šios srities žinovai mane pataisys jeigu kažkur nepataikiau.

Jus ne painiokite tikslo ir priemonių tam pasiekti. Niekas ne sako, kad reikia palikti 30sm tuščios erdvės per visą namą. Atvirkščiai - darant projektą, reikia kelti lubas visur kur įmanomą, nuleidžiant tik tas vietas, kur tikrai reikia. Bet jei perdanga yra labai žemai, tai ne išeina tinkamai nuleisti lubas net tuose vietose, kur tuo reikia.
Pvz. jei iki perdangos yra viso labo 2.70, tai norint ne vargti su kreivos perdangos tinkavimų bei su laidų pravedimų, o įrengti g/k lubas - reikia ~10 sm. Tad, švarus aukštis lieka 2.60 ir tai jau labai negražiai žiūrėsi, ypač - dideliuose patalpose, pvz. - svetainėje. O jei norima dar ką nors įkišti, ar tiesiog padaryti lubas skirtingo aukščio - tos vietos nusileidžia dar 20-25 sm, ten gaunasi aukštis 2.45-2.50 ir tokios masyvios žemos vietos jau geroka slegia. O jei tai daroma palei langus (būtent ten dažniausia reikia vietos kaip ortakiams, taip ir įleidžiamiems šviestuvams), tai gaunasi kad reikia ir langus daryti gerokai žemesnius. Ir kaip po viso šito atrodys kambarys - lubos, kurios pasiekiamos ranka ir maži langučiai?

...O ką mes turėsime koridoriuose, voniose bei kituose techninėse patalpose, kur sukišime raizgalinę iš ortakių, santechnikos, laidų bei bei įleidžiamų šviestuvų? Jei teks sukryžiuoti, tarkim, d200 ortakį ir d160 atšaka ir bent vienas jų bus su izoliacija, tai reikalingas tarpas 41 sm + lubų konstrukcija ~5 sm ir gausime švaru aukšti tik 2.24. Labai "jauku" bus vaikščioti tokiais koridoriais ir ypač "patogu" bus mėginti nusiprausti po dušu, stovint vonioje! (kurios dugnas yra pakeltas nuo grindų ir lieka vos 2 m aukščio).

Aiškų, dėl skonio nesiginčijama, bet man labiau patiktų jei svetainėje būtų galimybė padaryti 3m, o voniose bei koridoriuose lubos ne nusileistų žemiau 2.50.

Manote, statant namą už pusę mln., tikrai ne apsimoka primokėti 5000 Lt, kad jis būtų gražus?!


Čia be patikslinimo ne suprasi. Ar jus turite medinę perdanga ir aukojate garso izoliacija tarp aukštų, vietoje jos klojant ortakius tarp sijų? O antrame aukšte darote "šalčio tiltą" per 20 sm sumažindami izoliacijos sluoksnį ten, yra ortakis? Ar, vis gi, perdangos konstrukcija lieka be pašalinio įsikišimo, tiesiog, ji taip nevykusiai suprojektuota, kad apačioje išsikiša papildomos briaunos?

Prie ko čia kambariai? Kitose patalpose irgi ne pamaišytų išsaugoti lubų aukštį?


Sutinku. Aš aplamai už tai, kad iš pradžių reikia parengti detalų projektą, suderinti visas dalis tarpusavį o tik po to pradėti statybas.

Dažniausia namukų vėdinimas, aplamai, nėra skaičiuojamas. Paima rekuperatorių, kuris jums labiau patiko (pvz. - pagal spalvą, arba - pagal korpuso didį) ir išbarsto turimą oro kiekį, kaip kairė koja panorėjo (arba - kaip ortakius lengviau pravesti per daug nesukant galvos).
Tačiau, būtent gyvenamiesiems namams yra labai svarbu, kad sistema tvarkingai atliktų savo funkciją. Jei kalbame apie viešąsias patalpas, ten klaidos kaina yra kur kas mažesnė.
a) kai apykaita skaičiuojama 10-čiai žmonių, o iš tikro susirenka 2-ms daugiau, ar mažiau - tai paklaida sudaro tik 20%. O jei į kambarį, kur apykaita vos vienam žmogui, pastoviai sėdi dar 2 - tai paklaida sudaro 200%.
Daugumoje viešųjų patalpų mes būname valandą-kitą, o namuose praleidžiame pusę gyvenimo.

Vėdinimo sistemos tikslas nėra - užtikrinti kokius nors oro mainus. Sakyčiau, yra atvirkščiai - tai oro mainus reikia parinkti taip, kad šie galėtų užtikrinti kelias svarbias funkcijas ir tokių būdų užtikrinti norimos komfortines sąlygas visame name. Ne pradėsiu čia vardinti tas funkcijas, jei įdomų - susiraskite vadovėlį ir, pagaliau, perskaitykite.

Tiesa. Bet, toli gražu, ne visa. Apart mažesnės šilumogrąžos yra krūva kitų dalykų:
a) Nei vienas įrenginys ne duoda tokį srautą kaip parašyta reklamoje. Be to, ištraukimo kaip taisyklė yra ~20-30% mažiau už padavimą (pagal kuri braižomos diagramos), tad norint subalansuoti sistema tenka dar mažinti padavimą, kuris ir taip yra mažesnis nei parašyta.
po savaitės-kitos filtrai užsiteršia ir našumas dar krenta ir net po filtrų valymo iki galo ne atsistato. O jei jų ne valyti, tai našumas gali nukristi ne keliasdešimt %, o - kelis kartus).
Čia paminėjau tik tai, kas susiję su skirtumų tarp tuo, ką rašo ir tuo kas yra iš tikro. Tačiau egzistuoja visa eilė situacijų, kai per mažo našumo vėdinimo sistema nesugebės tinkamai vykdyti savo funkcijos.

Nereikia protingo namo sistemų, užtenka vėdinimo su kintančiu oro srautu sistemos, kuri įvairių jutiklių pagalba vėdina (arba nevėdina) atskiras zonas, patalpas. Bet jos įdiegimas name vėdinimo sąmatą gana solidžiai pabrangins. Klausimas, ar paprastame name to tikrai reikia

Sutinku


Nesutinku, nes yra kitų išeičių projektuojant kaip galima nenuleisti lubų.
Reikia vengti ortakių raizgalynės ir viskas įmanoma. Geriau keli metrai papildomo ortakio ir skylės perdangoje nei kelti pačią perdangą per 30 cm.




Galima panaudoti Teriva tipo perdangą

ir pačioje perdangoje pravesti dalį ortakių taip išlošiant iki 20 cm lubų aukščio.

Tas baltas yra putplastis, kurį reikėtų išpjauti ir patalpinti ten ortakį.

projektuotojai siūlo oro padavimus daryti visose patalpose, o ištraukimą pagrindinėse+tualetas ir tt.

ar čia taip turi būti, ar bandoma mažinti sąmatą jų naudai?

Panašiai. Ištraukimo pagrindinėse nereikia, reikia tik kvapniausiose, kaip WC, virtuvė. "Pagrindinėse" irgi galima, įvairių nuomonių būna, bet aš balsuoju prieš.