Vėdinimas 4

Tai kažką tokio ir galvoju. Per pagalbines patalpas žemesnėmis lubomis pravesti magistralę, o atsišakojimus į kambarius jau plonus daryti, nežeminant lubų. Tam gerai tinka teriva perdanga. Perdangos storis su protingai išvedžiotomis komunikacijomis lieka 25cm. Čia nuo lubų iki grindų dangos. Paskaičiuokit kiek m3 erdvės susitaupo.
1 m/s per plonuosius ortakius turėjau galvoje.
d250 tyla niekam nepamaišys.

Dėl to nesiginčyju

Jei pas jumi 400m³/h, tai d250 bus prie 2,5 m/s greičio. Šiaip ir su 4 m/s nieko nesigirdi.
Paprastai gyvenamuosiuose paskirstomieji 3 m/s, o jau per groteles, tai galima ir 1 m/s.

Kazkaip anksciau neatkreipiau demesio. O kaip tie 500x50 gaunasi? Jei i teriva ziurint, tai ten erdve labiau panasi i 400x200. Dusimtukas lystu nebent cypdamas, bet skirstomajam vamzdziui ir 160 per akis ir per blakstienas

400m³/h tik išskirtiniu atveju norint atsivėsinti. Prie tokių srautų gali ir girdėtis, nieko tokio. Didžiąją laiko dalį srautas bus apie 150 m³/h ir prie tokio debito jau turi nesigirdėti. Su d250 gal ir padauginta.
Norint išskirstyti šį srautą per 50x150 stačiakampus ne per geriausius (aerodonamine prasme), bet ne daug aukščio užimančius ortakius reikėtų bent 6 vnt. tokių kanalų į įvairias patalpas, kad oro greitis juose būtų ~1 m/s. Jiems 1 m/s turėtų būti ok.

negi niekas neturite atsiliepimų apie šią įmonę ir jų siūlomą rekupą?

Sveiki, forumo kolegos

Esu pastatų inžinierinių sistemų inžinierius, projektuotojas. Rengiu individualių namų, biuro ir kitos veiklos patalpų šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų su rekuperacija projektus. Galiu jums pasiūlyti patikimą japonišką vėdinimo įrangą, kuri jau prieš pora dešimtmečių užsitarnavo skandinavijos šalių gyventojų pasitikėjimą, arba rengti projektus su jūsų turima arba norima įranga.

Jeigu statotės arba renovuojate savo namą arba butą, ir ketinate įsirengti vėdinimo sistemą, galiu pakonsultuoti, parengti preliminarų arba pilną projektą, paskaičiuoti jo sąmatą.

Taip pat, 1-2 kambarių butams ir nedidelėms patalpoms galiu pasiūlyti sieninį mini-rekuperatorių su aukšto koeficiento šilumogrąža.

Aš pats gyvenu Vilniuje.
Kreipkitės žemiau nurodytais kontaktais arba asmenine forumo žinute

TOMAS T.,
tel. 8 622 48 314
el.p. t.trimailovas@gmail.com

Vėdinimo temoje daug kartų buvo aptarinėjami mažo skersmens lanksčių ortakių trukumai. Paieškokite pagal šios žodžius, tikrai surasite.

Keistai jus traktuojate kilstelėjimą. Kodėl tada ne padarius lubas 2.20 aukščio - tik kad nekabinti lubų, nešant ką nors ant pečių? Sutaupysite krūvą pinigų. Bet žmonės vien dėl grožio pasirenka aukštį ~2.70m ir neskaito tai kilstelėjimų.
Optimaliausias aukštis iki perdenginio - 3m. Tai palieka pakankamai galimybių daugeliui dalykų:
- įvairioms techninėms komunikacijoms, pradedant nuo vėdinimo ir baigiant kanalizacija (ypač jei šios komunikacijos kertasi);
- leidžia paslėpti virš pakabinamų lubų įvairius įrenginius (nuo rekuperatorių ir kondicionierių iki įleidžiamų šviestuvų bei užuolaidų mechanizmų);
- įvairiems lubų dizaino sprendimams. Lygios lubos atrodo tragiškai.

Iš kitos pusės, jūsų skaičiavimas visai neatitinka realybės.
Pirma, kalbant apie stačiakampius ortakius su flanšiniais sujungimais, nepamirškite prie ortakio matmens pridėti 5 sm flanšams.
Antra, jei ortakį reikia izoliuoti, arba reikia įdėti triukšmo slopinimą prieš difuzorių, tai pareikalaus papildomų 5-6 sm.
Trečia, oro padavimo ar ištraukimo difuzoriai/grotelės yra įleidžiami į pakabinamas lubas ir tam reikia papildomo aukščio. Bloga mintis įleisti grotelės į ortakio vidų. Kas liečia padavimą - patartina, kad atsišakojimas difuzoriui (ar alkūnė) turėtų pakankamai didelį lenkimo radiusą bei tiesaus ortakio atkarpą po posūkio, kad išsilygintų oro srautas. 4.2 sm, kurie sudaro lubų karkasas - yra per mažai. Standartinis difuzoriaus montavimo žiedas turi 50mm plius 50-70mm nuo ortakio išsikiša balnas (alkūnė - dar daugiau). Tad, norint žmoniškai sumontuoti difuzorių ant nnn x 100 stačiakampio ortakio, reikia kad pakabinamų lubos būtų nuleistos ne mažiau kaip 230mm nuo perdenginio. Turint tokį atstumą, be vargo galima sutalpinti apvalų d160mm ortakį net su izoliacija. O nuleidus lubas dar 1.5sm - tilptų ir d200 ortakis. Tai kokia prasmė naudoti 3 kartus brangesnį stačiakampį ortakį (ir "mėgautis" pašaliniais garsais), jei difuzoriaus prijungimo vietoje lubas vis vien reikės nuleisti per 23-25sm nuo perdangos??

Neteisingai supratote pagrindinę mintį, kurios esmė buvo suploninti tuščią, nenaudingą erdvę po perdanga, kurią vėdinimo specialistai mėgsta palikti net 30 cm aukščio pravesti ortakiams. Ta erdvė papildomai kainuoja namo statytojui bent 3000-5000 Lt + kasmetinis išlaikymas. Pas mane tokios ervės, galima sakyti, nebus. Aukštis iki perdangos apie 270 cm, dalis ortakių išvedžiota pačioje perdangoje, likusi dalis (išilgai namo) po šiek tiek nuleistomis lubomis paveikslėlyje pažymėtomis geltonai. Techninės patalpos taip pat šiek tiek žemesnėmis lubomis, bet jos nuleidžiamos ne dėl ortakių.


Kam švaistyti namo tūrį nenaudingai nuleidžiant lubas, jeigu protingai ir kompleksiškai projektuojant namą galima to išvengti ir turėti lubas pakeltas iki pat perdengimo.
Koks projektuotojas gali nuleisti lubas kambariuose, kad ten patalpintų triukšmaujantį rekuperatorių, kurio vieta tech. patalpoje.
Negalima pakėlinėti perdangos dar nežinant savo lubų "dizaino sprendimo", tai pinigų švaistymas, o ne optimaliausias aukštis. Užuolaidoms max. 5 cm aukščio reikia. Halogenai montuojami netoli sienų, kur ir automatiškai įrengiamos šiek tiek žemesnės lubos, bet dėl to nereikia statyti 300 cm iki perdengimo.



1. Kritinėse vietose galima naudoti susineriančius ortakius ( http://www.metiksa.l...ampiai_ortakiai ) be flančų, dėl kurių tektų pakelti perdengimą. Kur galima reikėtų naudoti apvalius metalinius ortakus.
2. Triukšmo slopintuvą galima montuoti vietose, kur yra natūraliai žemesnės lubos. Projektuojant mažesnį oro greitį už slopintuvo, jį galima statyti arčiau rekuperatoriaus, techninėje patalpoje. Tai nepareikalaus pakelti perdengimo išlaikant aukštas lubas kambariuose.
3. Didelis lenkimo radiusas ir tiesaus ortakio atkarpa iki difuzoriaus taip pat negali tapti priežastimi pakelti perdangą. Šioje vietoje tikrai galima kažką sugalvoti. Standartiškai mąstant prieinama neteisingų išvadų. Jeigu jau daromas normalus vėdinimo projektas tai tegul pasuka galvą projektuotojas bei konstruktorius ir išmąsto kaip sumažinti nenaudingą erdvę tarp antrojo aukšto grindų ir pirmojo aukšto lubų.
Įdedu savo pirminį ventiliacijos brėžinuką kaip sumažinti šį aukštį iki minimumo - 30 cm vietoje to, kad standartiniu atveju turėčiau 60 cm šioje vietoje. Tai galima padaryti ir su kiaurymėtomis perdengimo plokštėmis.

Visi ortakiai apvalūs, metaliniai. Gartraukis pusiau recirkuliacinis su tech. patalpoje sumontuotu ventiliatoriumi, iki kurio eina "šaltas" vamzdis, kuriame kondensuojasi garai, nusėda riebalai ir gal dar bus anglies filtras. Į tech. patalpą oras gali laisvai patekti per groteles, bet išeiti gali sunkiai, nes bus sumontuotos grotelės, kurios praleidžia orą tik į vieną pusę. Įjungus gartraukį rekuperatorius taip pat turėtų įsijungti visu pajėgumu, kad gartraukis veiktų efektyviai. Tech. patalpoje sukils slėgis ir didelis oro kiekis keliaus per ten įrengtas "atidirbusio" oro groteles tiesiai į rekuperatorių. Dėl gartraukio nesutriks viso namo ventiliacija ir neišsibalansuos oro srautai (bent jau to tikiuosi), kas nutinka visada kai gartraukis ištraukia orą tiesiai į lauką.
Kambariuose, kuriuose numatytas tik oro padavimas bus įrengtos slopinančios garsą angos sienose orui ištekėti iš kambarių į koridorių, kad nereikėtų daryti "kriaurų" durų.



P.S. numatytas aliuminis priešpriešinių srautų šilumokaitis ir kanalinis oro drėkintuvas stovintis PRIEŠ šilumokaitį (šilumokaityje vyksta garavimas), kurio našumas bus valdomas pagal oro drėgnumo matuoklio koridoriuje parodymus. Taip pat bus (jau yra) žemės šilumokaitis, kurio įėjimas yra pačiame tech. patalpos kampe po rekuperatoriumi. Ten bus ir automatinė sklendė "įjungianti" ŽŠ. Visi tiekiamo oro vamzdžiai ir išmetimas už rekuperatoriaus - apšiltinti, nes sistema taip pat ir vėsins patalpas vasarą.
Galvoje dar yra mintis įdėti automatinę sklendę, kuri reguliuotų oro padavimą į antrąjį namo aukštą, kur nakties metu būtų nukreipiamas didesnis oro srautas, o dieną didesnis srautas į pirmąjį aukštą.

1 Atrodo Vilius minejo, kad vist tik kvapai "ilenda" per visus filtrus, nebent tech patalpos grotelies tikrai bus kaip diodas
2 Ka reiskai "didelis oro kiekis" ir kas yra "atidirbusio oro groteles" ir kur jos buna?
3 2-ame aukste pas tamsta vienas kambarys nelabai turi bendros sienos su koridoriumu kaip ten irengti tas slopinancias garsa roteles ir kas tai per "ciudas" ?
4 Manyciau, kad tokia sklende duotu galimybe rekupui dirbti 50-60% apkrovos ir galima is karto imti mazesnio galingumo irengini.

Dar girdejau tokia nuomone is vedinimo irenginetoju, kad vonia kur yra daug dregmes jungti tik atskirai nuo rekupo ir visa silta ora mesti lauk, nes vamzdziai nuo dregmes apauga ir po keliu metu vamzdziuose susidaro "purvo" sluoksnis. Kike tiesos tame ?

Ar yra galinčių ir norinčių išmėsinėti mano vėdinimo projektą. Čia - pirmas aukštas. Štai čia - antras aukštasantras aukštas. O štai čia - aksonometrijaaksonometrija.

Man nepatinka trys esminiai dalykai:
1. Neišspręstas gartraukio klausimas.
2. Prašiau prie kiekvieno difuzoriaus nurodyti triukšmo lygį. Duomenų nėra. Tik aptakus pasakymas: nuo 25 iki 28 dB (A). Bet čia tik žodžiu. Raštiškai neįsipareigoja.
3. Neaišku, kokiam maksimaliam žmonių skaičiui tinkama sistema. Projektuotojas bijo raštiškai nurodyti, žodiškai teigia, kad sistema tinkama 5-6 žmonėms. O kas bus, jei į namus susirinks 10-12 žmonių.

Čia esminiai punktai. Ne esminiai: iš pirmo aukšto sandėliuko ir antro aukšto drabužinės nėra oro šalinimo, 100 mm vidinis vamdis gali būti per siauras, bus triukšmas, didesnis pasipriešinimas vamzdyne.

Kokios būtų pastabos?