Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 4

QUOTE(mintas @ 2014 10 21, 08:41)
Geras klausimas, ar su kondensatu rekuperatoriuje daugiau brudo gausi atgal, nei iš ŽŠ. Nors Milao ŽŠ šiuo atveju ne pakastas vamzdis, o glikolinė sistema, bet ir jai naudojamas kaloriferis, patalpas vėsinant vasaros metu, kondensato daug prikaups, tad net ir jis brudo gali turėti.


o ar tikrai gliukoliui reikia D160 skersmens vamzdzio ? g.gif
Atsakyti
Gyvenime yra du garantuoti dalykai - mirtis ir mokesčiai. Dėl nieko kito negali būti įsitikinęs 100%. Bet remiantis keletu neaiškaus patikimumo šaltinių čia ir čia, PE (tiek HDPE, tiek LDPE), PP nėra žinoma, kad būtų kenksmingas. Priešingai nei PVC, PET, polistirenas, kurie buityje ir maisto pramonėje labai plačiai naudojami. Paklotasis vamzdis yra iš PE (tiksliai nežinau HDPE ar LDPE, bet kenksmingumo požiūriu ne esmė), papildomas segmentas bus PP.
QUOTE(*** @ 2014 10 21, 07:57)
O is kur esi isitikines kad tavasis vamzdis bus higieniskai svarus po zeme? Ar plasmase neiskiria kokiu daleliu i ora? <{POST_SNAPBACK}>

Patikslinsiu - pas mane pakasti ir D20 x 200m, D25 x 100m vandentiekio vamzdžiai glikolinei sistemai, ir D160 x 25 m techninis gofruotas PE vamzdis orinei sistemai. D160 tai tik oriniam ŽŠ, o glikolinius vamzdžius kam panaudoti dar galutinai neapsisprendęs. Gal šilumos siurbliui, jei toks bus, gal pasyviam vėsinimui, gal paduodamo oro pašildymui/atšaldymui per kaloriferį. Taip pat yra minčių be šilumos siurblio tiesiogiai šildyti išorinę sienų pusę. Kaip Džamšutas sakė - jei bus šilta lauke, bus šilta ir viduje smile.gif
QUOTE(mintas @ 2014 10 21, 09:41)
Geras klausimas, ar su kondensatu rekuperatoriuje daugiau brudo gausi atgal, nei iš ŽŠ. Nors Milao ŽŠ šiuo atveju ne pakastas vamzdis, o glikolinė sistema, bet ir jai naudojamas kaloriferis, patalpas vėsinant vasaros metu, kondensato daug prikaups, tad net ir jis brudo gali turėti. <{POST_SNAPBACK}>

Nereikia. D160 orui.
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 21, 10:39)
o ar tikrai gliukoliui reikia D160 skersmens vamzdzio ?  g.gif <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
Niekas nezino ar ten nebus dulkiu, kondensato o gal net kokia augmenija isimes pvz pelesis. Didziuma pretenduoja i mazus rekuperatorius, ar jo varikliukas isvis pajegus ora traukt is neriboto ilgio vamdzio tuo labiau kad vamzdzio gale tures but kazkoks pakankamai neblogas filtras.

QUOTE(Milao @ 2014 10 21, 10:53)
Nereikia. D160 orui.

Atsakyti
Dulkes be abejo sprendžia filtrai ir valymai. Nieko naujo, bet kokiai vėdinimo sistemai tai aktualu. ŽŠ valymas kogero sprendžiamas dar paprasčiau, nes nėra mažesnio nei 2m radiuso lenkimų.
Pereinamuoju laikotarpiu, kai temperatūra sakykim tarp +5C ir +25C, tai aplamai net nėra poreikio galvoti apie ŽŠ naudojimą. Uždaro tipo oriniuose ŽŠ kondensatas gali iškristi tik jei ŽŠ būtų naudojamas vėsinimui vasarą. Šiltam, daug absoliutinės drėgmės savyje turinčiam orui atvėsus po žeme, iškristų kondensatas vamzdyje ir tuomet atsirastų pelėsio rizika. Klodamas vamzdį jau turėjau omeny, kad jis galės būti naudojamas tik šaltuoju metų laiku. Žiemą procesas atvirkštinis - šaltam mažos absoliutinės drėgmės orui sušilus po žeme, jis labai greit išsausins vamzdį, jei ten kokiu nors būdu ir būtų patekę drėgmės. ed@ ta tema yra pateikęs daug skaičiavimų, tai nebesikartosiu. Ir tai pateikęs kaip neigiamą ŽŠ pusę. Galima galvoti net apie priešingą dalyką - dirbtinai drėkinti vamzdžio vidų, kad patalpos neišsausėtų. BangaS savo atviro tipo oriniame ŽŠ ir yra pasidaręs drėkinimo galimybę.
QUOTE(*** @ 2014 10 21, 14:56)
Niekas nezino ar ten nebus dulkiu, kondensato o gal net kokia augmenija isimes pvz pelesis. Didziuma pretenduoja i mazus rekuperatorius, ar jo varikliukas isvis pajegus ora traukt is neriboto ilgio vamdzio tuo labiau kad vamzdzio gale tures but kazkoks pakankamai neblogas filtras. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2014 10 21, 08:00)
Kadangi iš čia bendraujančių, didžioji dauguma rekuperatoriais laiko tiktai priešpriešinių srautų plokštelinius rekuperatorius, manyčiau, rašant būtina akcentuoti, kad šiuo atveju kalba eina apie rotorinius.

Mintai, dauguma iš čia bendraujančių yra "pasidaryk pats" teorijos šalininkai ir mėgstamiausias jų užsiėmimas - sugalvoti kokią nesąmonę ir džiaugtis lyg išrado naują dviratį. Tad, man kartais sunkoka atspėti kokią idėją ar kokią įrangą šią savaitę laikoma normalia, o kokia - reta išimtimi.

Kas nors truputi žino procesą, žino kad Lietuvoje yra per šalta tam, kad naudoti plokštelinius rekuperatorius gyvenamuose namuose. Jų panaudojimas pagrįstas tik ten, kur patalpose išsiskiria per daug drėgmės ir dėl tuo rotorinis rekupas netinka.
Iš esmės, plokšteliniame rekupe vyksta tas pats procesas, kuri aš aprašiau praeitą kartą. Į patalpą teikiamas labai sausas oras. Jei tas oras įgauna trūkstamą drėgmės kiekį jau patalpoje, garinant vandenį iš visų įmanomų šaltinių, tai jo temperatūrą stipriai krenta. Tiksliau - kristų, jei šildymo sistemą ne kompensuotų šilumos nuostolių, padidindama savo galią.
Jei iš lauko gaunam orą, kur yra tik 2 g. drėgmės ir žmogus sugeba prikvėpuoti dar 3 g. į kiekvieną iš jam skirtų 30m3/val., tai iki normalaus drėgnumo dar trūksta 5g. Jei norėsite pakelti drėgnumą, naudojant liaudiškus patarimus - dažniau plauti grindys, turėti kuo daugiau indų su vandenių, iš kurių galėtų garuoti vanduo, purkšti į orą vandenį ar kabinti šlapius skudurus - šildymo sistemai garinant vandenį teks padirbėti lygiai tiek, kiek jį dirbtų jei tiekiamo oro temperatūra būtų per 12.5C mažesnė.

Tokių būdu, jei mes kalbam apie sausinimo procesą, kai patalpoje oro nereikia drėkinti, tai galima skaityti, kad plokštelinio rekuperatoriaus šiluminis efektyvumas gali siekti deklaruojamų 95% (aišku - idealiomis sąlygomis, kai ištraukiamas oras yra drėgnas, rekupas dirba trečdalį savo našumo ir dar nesuveikė apsauga nuo užšalimo). Tačiau, jei mes kalbame apie gyvenamųjų patalpų vėdinimą, kur paprastai trūksta drėgmės, tai realus suminis šiluminis efektyvumas vos siekia 40%.
Atsakyti
Nuotrauka verta dėmesio,

Alasca rekuperatorius:

user posted image
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2014 10 22, 22:20)
Nuotrauka verta dėmesio,

Alasca rekuperatorius:

user posted image

Neseniai šnekėjau su nauju buvusios Aliaskos gamyklos savininku. Pasakojo, kad daugia tokio š... ne gamins. Dabar bus visai kitoks įrenginys. Jame yra net 3 nuosekliai sujungti difuziniai (popieriniai) šilumokaičiai ir aplamai, tas aparatas jau panašus į tikrą daiktą. Tiesa, kol kas nėra nei normalių katalogų, nei patvirtinančių sertifikatų. Tad, ne esu garantuotas, kad skelbiamos charakteristikos atitinka tikrovės. Todėl kol kas ne noriu per daug reklamuoti to daikto.
Atsakyti
QUOTE(ed@ @ 2014 10 23, 12:46)
Neseniai šnekėjau su nauju buvusios Aliaskos gamyklos  savininku. Pasakojo, kad daugia tokio š... ne gamins. Dabar bus visai kitoks įrenginys. Jame yra net 3 nuosekliai sujungti difuziniai (popieriniai) šilumokaičiai ir aplamai, tas aparatas jau panašus į tikrą daiktą. Tiesa, kol kas nėra nei normalių katalogų, nei patvirtinančių sertifikatų. Tad, ne esu garantuotas, kad skelbiamos charakteristikos atitinka tikrovės. Todėl kol kas ne noriu per daug reklamuoti to daikto.


o kaip rekupas su entalpiniu šilumokaičiu lyginant su rotorinių mūsų klimato sąlygoms, jei jau įprasti priešpriešinių srautų netinka?
įtariu žymiai brangesnis gaunasi
Atsakyti
Nesuprantu aš tų entalpinių prasmės. Drėkina orą kondensatu panašiai kaip ir rotoriniai, bet atsparumas užšąlimui panašus kaip plokštelinių.
QUOTE(mariuzs @ 2014 10 23, 17:41)
o kaip rekupas su entalpiniu šilumokaičiu lyginant su rotorinių mūsų klimato sąlygoms, jei jau įprasti priešpriešinių srautų netinka?
įtariu žymiai brangesnis gaunasi <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(mariuzs @ 2014 10 23, 16:41)
o kaip rekupas su entalpiniu šilumokaičiu lyginant su rotorinių mūsų klimato sąlygoms, jei jau įprasti priešpriešinių srautų netinka?
įtariu žymiai brangesnis gaunasi

Terminas entalpinis šilumokaitis, išvertus į lietuvių kalbą reiškia - šiluminis šilumokaitis. smile.gif
O man patinka vardinti daiktus tikrais vardais. Tad, plokštelinį šilumokaitį, kuriame dėl difuzijos per sieneles drėgmė perduodama į tiekiamą orą, aš vadinu difuziniu.

Aš ne visai supratau: ar jus domina tik kaina, ar visgi - techninės savybės? Teoriškai, pačio difuzinio šilumokaičio savikaina yra kur kas mažesnė, nei rotorinio. O praktiškai kiekvienas gamintojas nustato savo įrenginių kainą vadovaujantis marketingo sumetimais. Tie patys, priešpriešinio srauto Pauliai (atvirai pasakius - niekam tikę), kainoja ~15 tūkst. ne todėl, kad jų tokia savikaina, ir ne dėl tuo, kad jie geresni už kitus, o tiesiog dėl tuo kad sugalvojo pasiskelbti save pačių geriausiu ir pačių brangiausiu brendu pasaulyje. Visada atsiras žmonių, kurie aklai tiki, kad brangiausia - reikškia geriausia. biggrin.gif

Difuziniai šilumokaičiai sugeba grąžinti drėgmę, tad jos, taip pat kaip ir rotorinius, galima naudoti gyvenamųjų patalpų vėdinimui. Tačiau, Lietuvos klimatui jie ne labai tinka, kadangi skirti dirbti prie teigiamų temperatūrų.
Be to, standartinio dydžio difuzinis šilumokaitis turi kur kas mažesnį efektyvumo koeficientą nei rotorinis - tik ~70%. Tačiau, niekas nedraudžia didinti tą šilumokaičio plotą, daryti jį ilgesni ir gauti tą, kuri vadina priešpriešinio srauto šilumokaičių. (Tiesa, tuomet padidėja įrenginio gabaritai). Dabar gamintojai eksperimentuoja, ieškant aukso viduriuko.
Dar vienas kelias - nuosėkiai sujungti kelis šilumokaičius. Teigiama kad tai sumažina užšalimo pavojų. Atseit, visa drėgmė iškrenta pirmame šilumokaityje, į kurį lauko oras atkeliauja jau pašildytas iki teigiamos temperatūros. O į antrą, kur būna žemiau nulio, ištraukiamas oras atkeliauja jau nusausintas. ...Tačiau, niekas ne sugeba paaiškinti: jei šilumos perdavimas apskaičiuotas tokiu būdu, kad antrame šilumokaityje lauko oras sušiltų nuo -10С iki, tarkim +1C (ir tuomet pirmame šilumokaityje kondensuojasi visa perteklinė drėgmė, kuri ne gali išsilaikyti ore, kai jis atšąla iki +1C, paliekant 4g/m3), kas bus jei lauke yra tik -5C ir pirmas šilumokaitis atvės tik iki +4С? Ar tai ne reiškia, kad po pirmo šilumokaičio išmetame ore liks 5g/m3 drėgmės ir dar po 1g iš kiekvieno pralesto kubo oro iškris antrame šilumokaityje, kur temperatūra yra - 1C? g.gif
Ar kas nors žiūrėjo kas darosi tuose įrenginiuose, kai keičiasi darbo sąlygos?

Vienu žodžiu, su difuziniais šilumokaičiais kol kas yra daugiau klausimų, nei atsakimų.

Atsakyti
yra kas turi issivedzioje vedinimo vamzdyna, bet nepasijunge rekuperatoriaus? Kaip veikia vedinimas? pas mus sakyciau net per gerai veikia lotuliukas.gif reikia kazkaip primazinti ieinati ir iseinanti oro srautus, tik kaip tai padaryti? g.gif
Atsakyti
O tai vamzdyne reguliavimo sklendės neįmonruotos?

QUOTE(Loreciukaz @ 2014 10 31, 12:58)
yra kas turi issivedzioje vedinimo vamzdyna, bet nepasijunge rekuperatoriaus? Kaip veikia vedinimas? pas mus sakyciau net per gerai veikia  lotuliukas.gif  reikia kazkaip primazinti ieinati ir iseinanti oro srautus, tik kaip tai padaryti?  g.gif

Atsakyti