Vėdinimas 4

1. Kuo remiesi, kad pas tave užmesta 50-100 proc?
2. Daryk iš WC ir nuo gartraukio atskirus ištraukimus (beje, taip kaip priklauso pagal STR) ir nesimaišys tau jokie kvapai. Ir gali rinktis rotacinį ramia galva.
3. O kaip kitaip? d160 praleidžia 400 m³/h , tiek standartiniame name pakanka. Tuo labiau, kad ir tokio galingumo rekupų pajungimai d160.
Kiek kurioje patalpoje triukšmauja pasakys tik tie, kurie turi specialias programas, skirtas tik vėdinimo projektavimui. Net tokia "mersas" programa kaip REVIT MEP, neturi tokios funkcijos. O dažnai vėdinimo projektuotojai projektuoja ne tik vėdinimą, bet ir šildymą, oro kondic, todėl turėti atskirą programą vėdinimui, į kurią reikia viską perbraižinėti. Nelabai yra norinčių tokiais žaidimais užsiimti. Bet tau to ir nereikia, nes niekas tau ten netriukšmaus, jei bus oro greičiai parinkti maži.
O nori prabangios sistemos, kad netriukšmautų? - dėk difuzorius su triukšmą izoliuojančioms dėžėmis su reguliavimo funkcija. Bet toks daiktas kainuoja apie 800 Lt, jei ne lenkiškas. Esi pasiruošęs tiek investuoti?

Amalva (Klaipeda Dubysos g) man pasiule meistra is mano miesto, ty Palanga. Projekta "piestuku" padare jo projektuotojas (is konkuruojancios imones). Tuomet zadejau imt domekt 400 palubini, veliau svarsciau dar keleta pasirinkimu kuriuos leme visokie "blatai" kur ka galima paimt pigiau.
Visas procesas su sustojusiom statybom uzsitese, per ta laika nusprendziau imt vertikalu kompakt serijos 500 (del ko visiskai nesigailiu), teko kazkiek perdaryt sistema. Sistema perdariau ir delto kad nusprendziau nedaryti wc istraukimu i vent kanala o pajungiau viska i bendra istraukima.

Mano prigimtis tiesiog neleidzia laikytis projekto, vis kazka tobulinu domiuosi, keiciu..

I paskutinius punktus galesiu atsakyti kai gyvensiu ty grubiai kt metu pradzioi.

Vistik ne į vėdinimo temą reikėjo taikyt, pratryniau diskusijas ne į temą.

Šiandien aptikau įdomų straipsnį, kaip žmogus, įrengęs vėdinimą bute, atliko oro kokybės matavimus. Tai nėra profesionalus bandymai ar kokia reklama, tiesiog žmogus aktyviai domintis naujovėmis ir statantis namą principu "pasidaryk pats" dalinasi savo patirtimi. Tačiau, šį kartą jis, po tuo kai įrengė kambarinį oro tiekimo aparatą, pasitelkęs profesionalios matavimo įrangos pagalba, įvertino objektyvius oro kokybės parametrus.

Duomenys tokie:
- butas tylioje vietoje, žaliame rajone Maskvos pakraštyje, geri plastikiniai lagai hermetiškai uždaryti;
- patalpoje įrengtas sieninis oro tiekimo įrenginys, skirtas vienam kambariui (tas, kuris montuojamas tiesiai ant sienos ir nereikalauja jokių ortakių);
- nominalus režimas - 45 m3/h, tačiau numatyta galimybė didinti apykaitą iki 70m3/h ir turbo režimas - 120m3/h. Įrenginys dirba 24 val. per parą, bandymų metų buvo įjungtas maksimalių pajėgumu (bet, sako kad realiai galima naudoti tik pirmą greitį, nes triukšmas vargina);
- įrenginys turi 3-jų pakopų filtravimo sistemą: įprastas F5 klasės filtras, H11 klasės filtras (tai žemiausia klasė aukšto efektyvumo HEPA filtrų) ir absorbuojantis kvapus anglės filtras;
- bandymų metų kambaryje buvo 3 žmonės, ventiliacija buvo išjungta 20 min., paliekant tik natūralų vėdinimą;
- oras yra šalinamas per tradicinius natūralios traukos ventiliacijos kanalus

Pirmas bandymas - dulkių koncentracija.
Matuojamas trijų dydžių dalelių kiekis: 0.3, 0.5 ir 5 mikronų. Rezultatas įspūdingas - tiekiamame ore kietųjų dalelių koncentracija kiekvienoje kategorijoje yra net 10 kartų (!) mažesnė nei lauke. Ir tai - toli niuo judrių gatvių! Čia pamąstymui tiems, kurie sako kad vasara rekuperatorius nereikalingas - galima pradaryti langus.
Tiesa, matuojant dulkių koncentraciją bute, rezultatas yra jau ne toks įspūdingas. Mažųjų dalelių koncentracija viduje buvo mažesnė tik 2 kartus, o 5 mikronų - net 5 kartus didesnė nei lauke. Tačiau, man čia nieko netikėto. Viduje taip pat "gaminamos" dulkės, gal ne tokios pavojingos kaip yra lauke, jei namas šalia kelių, bet jos taip pat reikėtų šalinti.

Antras bandymas - CO2, drėgmė ir temperatūra.
Rezultatai labai akivaizdžiai atvaizduoti grafike:
Žalia - CO2
Geltona - temperatūra
Mėlyna - drėgnumas
[attachmentid=233282]

Pirma prietaisą išnešė į laiką ir matavo ten. Graži saulėta rudens diena, nuostabus oras. Įsidėmėkite kur yra linijos, charakterizuojantys gerą oro kokybė (gal, dėl pilno komforto - tik temperatūrą galėjo būti kiek didesnė). Po to - įnešė į butą... Matote įspūdingą visų parametrų šuolį?! Vat, tuo mes ir kvėpuojame, praleisdami namie pusė savo gyvenimo. Jei kalbėti absoliučiais skaičiais, tai CO2 koncentracija kambaryje siekė 2200 PPM (2000 PPM skaitosi - pavojinga sveikatai, o normalus lygis lauke yra 400 PPM).
(Teisingumo vardan, reikia pažymėti, kad drėgnumo šuolis iš tikro nėra toks įspūdingas. Kai įnešė šaltą zondą į kambarį, ant jo pradėjo kondensuotis drėgmė ir tik kai tas įšilo, tada pradėjo rodyti tikrą drėgnumą kambaryje. Manau, teisingą rezultatą reikia žiūrėti nuo 16:20. Tačiau, vis vien, jis yra buvo ties viršutinė leistina riba ir kelis kartus didesnis nei lauke).

Po to, įjungė oro tiekimo įrenginį ir valandą laiko matavo kaip keičiasi oro parametrai.
Na, ką pasakyti. Linijos labai akivaizdžiai parodo 2 dalykus:
1) Vėdinimas veikia ir iš tikrųjų mažiną teršalų koncentraciją;
2) Procesas vyksta labai labai lietai ir per valandą net arti ne prieina prie tos oro kokybės kokia yra lauke. (O apykaita, jei tikėti įrenginio pasu, yra 40m3/h žmogui. Gal, jei tiekiamą orą paskirstyti tinkamesniu būdu, organizuojant tokią judėjimo schemą, kad srautai apimtų visą kambario ertmę, rezultatas būtų kiek geresnis, tačiau aš komentuoju tą, ką matau).

Šis grafikas labai gerai pavaizduoja, kad:
- 36m3/h žmogui higienos normą - toli gražu nėra kokybės etalonas, o ką jau kalbėti apie tai, kad gyvenamiesiems namams leido taikyti normą 18m3/h žmogui.

- įvairių tipo orlaidės, bei mažo našumo oro tiekimo įrenginiai, skirti montuoti kiekviename kambaryje tiesiai ant sienos - tuščias pinigų išmetimas. Nauda yra vos matoma, o kainoja kaip aštuntas pasaulio stebuklas.

- nors mes tuo ne matom, kai langai uždaryti, kambariuose labai greitai kaupiasi dulkės, CO2, drėgmė bei kyla temperatūra. Turint tik natūralų vėdinimą (ar - mažo našumo ventiliacijos įrenginį), oro kokybė name yra net kelis kartus prastesnė nei lauke.

Visas pranešimas yra čia: http://victorborisov...com/254105.html

Tokius testus senai lietuviai jau daro http://www.gudrussil...c3b93cb88bb39cc

ir rezultatai dar idomesni ir issamesni

Dėl langų darinėjimo mieste nereikalingumo tai pilnai pritariu. Kiti pastebėjimai irgi geri tik kai kas užkliuvo.

CO2 350-400ppm koncentracija yra ypač šviežias lauko oras ir iki 2000ppm dar būtų pakenčiamos kokybės oras, bet tai nereiškia, kad virš 2000ppm kenkia sveikatai. Daugelis senuose butuose pasikeitę langus žiemą turi daug didesnę co2 koncentraciją nuolat. Iki 1000ppm manau yra visai neblogas oras.

Kambaryje buvo 3 žmonės, vėdinimas 45m3/h (neaišku ar oro šalinimo ortakiai nestabdė srauto, dėl ko jis būtų dar mažesnis) - CO2 koncentracija krenta nuo 2200ppm iki 1400ppm ir nepanašu, kad kritimas sustotų ar sulėtėtų. Manau dar po kelių valandų būtų pasiektas 700-800ppm lygis - visai padorus oras.
Kiek supratau vienam žmogui teko 15m3/h jeigu įrenginys buvo paleistas nominaliu pajėgumu ir filtrai nauji (ypač hepa filtras, kuris ir taip sunkiai praleidžia orą).
Taigi teigti kad pastovus 36 m3/h vienam žmogui yra mažai būtų nelogiška.

Aš ir ne sakiau, kad anas testas buvo atliktas pirmą kartą pasaulyje.
Tokia matavimo įranga seniai gaminama pramoniniu būdų.

Tačiau, man patiko idėja viename grafike parodyti skirtumą tarp lauko ir vidaus.
Papildyta:


Bijau, kad viso pasaulio gydytojai, kurie surašė panašias leistinas maksimaliai leidžiamos CO2 koncentracijos normas, ne sutiks su jūsų svaičiojimais apie tai, kas kenkia sveikatai, o kas - ne.

Man taip pat ne kyla noras komentuoti jūsų kliedesius apie tai kas būtų, jeigu būtų...
Be to, būtų gerai jei išmoktumėte bent skaityti:


Atleiskite už tiesmukiškumą.

Tiesmukiškumas yra gerai. To ir reikia.

Gal pasakykite kokiais šaltiniais remiatės?
pvz:
http://en.wikipedia....oor_air_quality
http://www.idph.stat...ityguide_fs.htm

mokykloms leistina norma yra iki 1500ppm
Pagal Europos standartus CO2 patalpose neturėtų viršyti 3500ppm.
Aš būsiu patenkintas jeigu pas save neviršysiu 1000ppm, kaip ir rašiau.
iki 800ppm labai retai kas turi kažkokių nusiskundimų ar blogų pojučių, o 600-800ppm būtų vidurkis jeigu 1000ppm yra maksimali riba.

Jūs taip pat norite kvescionuoti vėdinimo ir sveikatos specialistų priimtas šiuolaikines normas.



Galima paskaičiuoti ir kitaip.
Žmogus vidutiniškai iškvepia 1kg CO2 per parą arba 40 g/h.
Norint CO2 koncentraciją patalpos ore padidinti nuo 400ppm iki 1000ppm su 40g/h CO2 reikia paduoti (66 kg/h) 55 m3/h oro - atrodo labai daug.
Atsižvelgiant į tai kad namuose statistinis žmogus vidutiniškai yra mažiau aktyvus nei dieną būdamas darbe 40g/h gali virsti 30g/h, o miegant dar mažiau. Lieka kokie 35-40 m3/h kaip ir yra nustatytos normos.
Gerai, oras nėra paduodamas vien ten kur būna žmogus. Vėdinami ir kambariai be žmonių, bet grįžus į namus visas 130 m2 namas (350 m3) būna išvėdintas šviežiu oru, iš ko dar du žmonės galėtų kvėpuoti (350/50*2) 3,5val. kol jame CO2 užkiltų iki 1000ppm maišantis orui patalpose.
Realybėje gal yra dar kitaip, bet manau įmanoma neviršyti 1000ppm CO2 koncentracijos su rekomenduojama, jūsų paminėta, 36 m3/h oro srauto norma žmogui.
Iš jūsų pateikto grafiko su 40 m3/h oro srautu vienam žmogui vistiek matosi, kad nuo 2200ppm koncentracija krenta iki 1400ppm ir nesustoja kristi. Panašu, kad iki 1000ppm per ilgesnį laiką turėtų nukristi.

Reziumuojant galiu pasakyti, kad žiemą orientuosiuosi į 40 m3/h žmogui vėdinimo intensyvumą, o kitais metų laikais, kai šildyti beveik nereikės - apie 60 m3/h žmogui. Aišku, visa sistema bus pritaikyta žymiai didesniam oro srautui - 250-300 h3/h, čia tik taupumo sumetimais primažinčiau oro srautą žiemą iki tiek kol dar nesijaustų visiškai jokio diskomforto ir noro atsidaryti langus. Tikiuosi, kad su šiais skaičiais neapsirinku, bus matyti.
Labai svarbu srautus nukreipti taip, kad šviežias, mažai CO2 turintis oras nepatektų į ištraukimo difuzorius.

Ar matavote CO2 koncentraciją savo įrengtuose objektuose realiomis sąlygomis? Ar turite palyginimui kokios nors informacijos?
Samsungai jau pradėjo masiškai dėti optinius (patikimus) CO2 sensorius į savo buitinius rekuperatorius vos ne kaip "standartinę opciją", įdomu kaip tai atsilieps oro kokybės reguliavimui susiejant oro srautą su CO2 koncentracija.

Keliu tema aukstyn.

Kadangi esu vedinimo sistemos stadijoje, gavau uzklausas su kainomis, rekuperacija mano namukui - 11000LT

Mano galva sito neisnesa, nejau nera kazkokiu alternatyvu, kurias naudojant butu galima tureti normalu ora namuose??

O jeigu irengus paparasta mechanine vedinimo sistema? Vasara ar taip ar taip norisi lauko oro atsidarius langus, o ziema mat ji bala ismesiu siluma lauk, bet uz 11000LT man regis n metu galesiu savo SS vel prisildyti??

ar cia nera jokios logikos tokiuose pamastymuose?

Lygiai taip pat galvoju, man paskaiciavo virs 8T.
Kazkaip iskvepavimui kazkaip daugoka Be to, pazistu bent 3, kurie isirenge recuperacijas, jas panaudojo gal 0,5m ir pamirso.

Vat ir planuoju, isnaudot ZŠ oro padavimui, be jokiu ten rekuperaciju, bet su kazkokiais nuostoliais (uz 8T).

Sakai isvirsi kirvio kose (kaip pasakoje)?

Ora visvien reiks isnesiot po kambarius, tam reiks vamzdyno, o kas juos sudes veltui ?

Nu ir as nesuprantu kas is to zemes silumokaicio jei nera rekupo.. kaip tas oras vaiksto, gal ventiliatoriu pastato ir tiek?

Manes neapleidzia mintis pasistatyti du tokius irenginius http://orokondiciona...eratorius-kaina virs gipso lubu, lubose irengiant groteles kiekvienam kambaryje oro patekimui... kazin cia yra kiek nors logikos??