Auklė turi būti psichologas?

100% kartais gaila, kad cia nera kai kuriu veidaknyges funkciju

Nemažai kalbėjom "ne į temą" juodajame sąraše. Moderatorė kol kas tyli. Dabar noriu apie psichologiją. Kai auklė ateina susipažinti su galimu darbdaviu, labai praverčia praktinės psichologijos išmanymas. Suvokiu, kad be galo neramu šeimai įsileisti pirmą kartą sutiktą moteriškę į savo namus, ypatingai baugu dėl vaiko saugumo, jo emocinio nusiteikimo. O dar bariukas, papuošalai, kvepalai...
Tačiau renkasi ir auklė. Kai šeima nepatikliai klausinėja, ar nerūkysiu prie vaiko, kokie mano reikalai su alkoholiu, ar neduosiu rakto kokiam butų vagiui, mane pasisodino priešais šviesos šaltinį ir mano veidą stebi šeimos galva - jaučiuosi labai nejaukiai. Ir pagaliau išgirstu klausimą apie tai, kada galės aplankyti mane mano namuose... Šioje vietoje visiškai apsisprendžiu, kad tikrai neisiu prižiūrėti jų mielo vaiko, nes noriu su šeima būti vienoje komandoje, nenoriu jausti, kad į mane žvelgiama lyg į potencialią nusikaltėlę. Manau, būtinos tėvams psichologinės žinios įvertinant žmogų. Į minėtus klausimus kiekviena atsakytų teisingai, bet tai juk nieko nepasakytų.

Juolab, kad susitikimo pradžioje buvo pabrėžta ypatinga vaiko ugdymo svarba, bet dukrytės į kavinę, kur susitinkam, neatsivedė, kad jos netrikdytų mano vizitas...Tiesa, norės, kad pasidarbuočiau su lygintuvu, siurbliu, kad tikisi paruoštos visiems vakarienės, spėjo papasakoti apie kokias penkias tolimas keliones, apie baisų nuovargį, patirtą prižiūrint savo mažylį. Be kita ko, motina spėjo pasišaipyti, kad ankstesnė auklė turėjo du diplomus, bet nemokėjo lyginti.
Daug prirašiau, visuomet galima oponuoti, tačiau kai nė neįsileidus per slenkstį įtarinėjama ir tariamasi SM, kaip užmaskuoti sekimo prietaisus, tampa nejauku.
Auklės su patirtimi tikrai turi psichologinių žinių, geba pasirūpinti mažyliais, gali būti naudingos šeimai, nereikia nuo jų atsitverti įtarinėjimais dėl nusikaltimų, apie kuriuos jos nė negalvoja, geriau nusiteikime vieni kitų atžvilgiu pozityviai.

Sveiki. Na, jooo... suprantamas man Jūsų nepasitenkinimas panašiais pokalbiais ir tėvelių norais, kad auklė būtų barbė - devyndarbė. Tikrai suprantamas Jūsų nusivylimas ir nuoskauda šiuo atveju. Jūs teisi, auklė taip pat gali rinktis, jos niekas neverčia rinktis šeimą, kurioje jai galimai būtų nejauku ar per sunku dirbti. Nenoriu aš savo postu nei oponuoti Jūsų nuomonei, nei su viskuo sutikti. Tiesiog žinau, kad yra žmonių, kurie pamiršta, kad kiti irgi žmonės, taip pat pavargsta ir negali būti "visų darbų mašinomis". Čia būtų galima atskirą temą užvesti, gal net yra tokia ne viena, kur būtų nagrinėjama kiek darbų ir kokių auklė pajėgi nuveikti be vaikučio priežiūros. Daugeliu atvejų, mano galva, tai yra derybų objektas, jei nesutinka kuri šalis su sąlygomis ir neina į kompromisą- bendravimas toliau neįmanomas
Dėl požiūrio į auklę kaip į potencialų nusikaltėlį-nedaug tokių žmonių teko matyti, bet nuo pirmos panašios frazės derėtų ir panašiai atsakyti. Kita vertus- tokie klausimai užduodami tik moteriai "iš gatvės"- nepažįstamai, be rekomendacijų ir t.t. Sutikčiau, kad tokiu atveju sunku nebūti griežtiems darbdaviams, kad patikrinti reakciją žmogaus į spaudimą, į galimą polinkį išsisukinėti. Gal Jūsų atvejis toksai, tuomet Jūsų vietoje tiesiog būčiau mandagiai paprašiusi pokalbį toliau tęsti mandagesniu tonu, pagarbos principu arba nebetęsti visai.
Dėl Jūsų noro, kad darbdaviai ir auklės būtų nuo pradžių pozityviai nusteikę vienas kito atžvilgiu - tai neįmanoma tiesiog visada atsiras kas paneigs tokią galimybę - girta auklė, neadekvatūs darbdavių poelgiai ar kažkas panašaus Va tokie vat pasitaikantys bjaurūs atsitikimai, nesąžiningų žmonių poelgiai ir sukelia tas bangas, kurios formuoja pas darbdavius neigiamą nuomonę apie aukles, o pas aukles priešpriešą aukštiems darbdavių reikalavimams. Taip visada bus, nes žmonės be galo skirtingi. Aš už tai, kad tėveliai rinktųsi auklytes su rekomendacijomis, o tokioms nesant tiesiog pabūtų kažkiek namie ar padarytų keletą netikėtų vizitų namo, kad nusiraminti patiems Neverta auklės tardyti per pokalbius, su tuo aš sutinku, nes nesąžiningas žmogus ras kaip išsisukti, o tik darbu gali įrodyti koks yra iš tiesų. Būnant kartu kurį laiką visos ydos pasimatys. Galima juk draugiškai pasikalbėti ir prie kavos, tai daug veiksmingiau
Dėl tėvelių noro apsilankyti auklės namuose neturiu tvirtos nuomonės...mano galva tai šiek tiek perdėta... Ir ką jie tikisi ten pamatyti? Ar auklė ne pijokė? Ar neapsileidus? Kol sutartu laiku atvažiuos tėvai, ir pijokė spės susitvarkyti. Čia ne kriterijus kaip namai atrodo, jei juose vaikas nebus prižiūrimas. Tarkim, mano namai dabar košmariškai atrodo namie dar 80 metų ligonė, kuri daugiausiai gali tik gulėti lovoje, lova svetainėje, virtuvė nukrauta iki lubų rakandais- niekaip nedaeina rankos sutvarkyt, nes trūksta spintelių ir vis ruošiamės nupirkt, ale laiko tai nėr....Namie pilna gyvūnų...Ir apskritai kartais atrdo, kad ne aš namie gyvenu,bet baubas į tokius namus atėję apžiūrai tėveliai vargu ar liktų geros nuomonės apie mane ir mano šeimą O vat darbe aš ne kartą girdėjau, kad esu steriliai pedantiška ir per daug jaudinuosi dėl smulkmenų
Oj...kiek prirašiau, romanas visas Tiesiog norėjau kažkiek Jus palaikyti ir palinkėti nesureikšminti nepavykusių susitikimų, nemielų matytų žmonių ir sutikti tuos, su kuriais būtų malonu dirbti

Svarbu, kad auklytė būtu pozityvus ir teigiamas žmogus.

Vargu ar įmanomas pozityvaus ir neigiamo derinys bet, normaliai auklytei nepakanka būti vien teigiama, šypsotis ir būti linksma, juk tai turėjot omeny? O, kad to pakaktų vaikui auklėt visos būtume merės popins. O vat aš įsitikinau, kad domėtis psichologija, auklėjimo tendencijomis ir nuolat plėsti savo akiratį geram auklės darbui nepakanka. Netgi nepakanka ilgametės patirties ir titaniškos kantrybės, nuolatinės šypsenos ir meilės, nepakanka. Jei tėveliai auklėje mato tik pampersų keitėję ir indų plovėją, tada visų kompetencijų drauge sudėjus neužteks vaikui elementarius dalykus įdiegt-skaičiukus, raideles, apsirengt, grįžus iš lauko rankytes nusiplaut....netikėjau, neįsivaizdavau, kad tai įmanoma, bet...pasirodo, kad taip...labai yra svarbu nuoseklumas ir pastovumas laviant ir auklėjant vaiką, kai ir tėveliai dalyvauja procese. O pasirodo, kad būna ir kitaip. Ilgai negalėjau tuo patikėt, bet pasirodo būna, kad tėvams nesvarbu....nesvarbu ką valgo ir kada miega, nesvarbu kad rankytės nešvarios ir einama valgyt...ir va, dabar net nežinau ar tie metai bandant įdiegt vaikui paprastus buitiškus dalykis, nekalbant apie savo emocijų išraiškos būdus ir bendravimą skirtingose situacijose - prie stalo, lauke, yra veltui išmestas laikas ar kažko įmanoma dar pasiekt....kai tuo tarpu tėvams nesvarbu....kai vaikas su jais jiems nesvarbu, nes jie savaime suprantama tik gerai viską daro....o kaip gi lavinimas, o kaip gi auklėjimas?.... Vat jums ir pozityvus ir teigiamas mąstymas, galėčiau jį patentuot ir pardavinėt, turiu atsargų visam gyvenimui, bet ką su tėvų abejingumu daryt neišmanau...

Man dar labai įdomu, ar auklių atlyginimai atitinkami.

Pelėdžiuk, vienaip atrodo iš šalies, kitaip - turint savų vaikų. Tėvai netobuli, toli gražu, juk jie dažniausiai būna dar ir beprotiškai pavargę, mama, jei vaikas mažesnis - chroniškai neišsimiegojusi, juk tėvams, be vaikų ugdymo, tenka dar ir didžiulis likęs krūvis - savi darbai ir su tuo susijusios pareigos, namai, tvarka, švara, maistas, mokesčiai...Turiu tris vaikus, nesenai perėjome ligoninių ir traumatologinių maratoną, šiuo metu tfu tfu, štilis, ir prisipažinsiu - man dažnai irgi jau daug kas "vienodai šviečia", svarbu vaikai gyvi, pavalgę, nesusižeidę, visa kita - smulkmenos.





Man svarbiausia, kad vaikas su aukle jaustųsi gerai, saugiai. Tuo atveju, jeigu auklė daug investavo į savo sritį, domėjosi, lankė atatinkamus kursus, gilinosi ir yra kompetetinga vaikų psichologijos, raidos žinovė (nors tai ir negarantuoja gero santykio su vaiku, bet yra privalumas), jos atlyginimas turėtų būti didesnis - kaip ir bet kurioje kitoje srityje. Aukštesnė kvalifikacija - didesnė alga.