QUOTE(Liusii @ 2014 05 20, 12:03)
nu super

as ir myluoju, jis negaliu sakyti kad nenori , ateina, bet as kai pries tai turejau dalmatina jis buvo kitoks, toks MANO

as sededavau prie kompiuterio , o jis guledavo ant mano koju, palaizydavo ranka... matyt lyginu ji su dabartiniu mazyliu... nieko tikiu kad su laiku mes busim neisskiriami
Mes čihų neturime, bet viena jorkiukė irgi tokia nepriklausoma

Kai buvo mažytė, netgi išeidavo miegoti į kitą kambarį

Nelabai kreipdavome dėmesį, nes buvo kiti šuniukai, kurie aplink sukdavosi. O dabar po daug metų galime pasakyti, kad ši jorkiukė yra pati fainiausia

Jinai kartu ir trapi, suprantanti kad visgi be šeimininkų ji niekas, bet kartu ir labai savarankiška, nepriklausoma, pasaulio tyrinėtoja. Bet kartu ir labai savanaudiška

jau kaip ji moka savmi pasirūpinti ir išsireikalauti visko šeimoje kas geriausia, tai kiti taip nemoka

Sunku net nupasakoti, bet reikia priimti tokį šuniuką kaip dovaną ir jį stebėti. Matysite, kad tikrai jis visus labai myli, bet kartu jis ir labai išdidus, karališkas, toks nepasiduodantis ir atrodo, kad verčia pasaulį sau po kojomis

Kuo vyresnis taps toks šuniukas tuo bus gudresnis ir įdomesnis ir dauiau su jumis kontaktuos, pamatysit