Įkraunama...
Įkraunama...

Kur gavote geriausią būsto paskolos pasiūlymą

QUOTE(eds @ 2014 10 08, 12:19)
Baikite džiaugtis kaip vaikai blizgučiu geromis maržomis, kai prie jų prikabintas antrasis kintamasis. Ir visiškai nesvarbu kaip jis ten vadinasi EBFIN ar ŠER. Anksčiau ar vėliau verksite. Nes šiuos rodiklius skaičiuoja arba patys bankai arba neaiškios agentūros. Yra tik Euribor arba Vilibor + banko marža. Viskas! Visi kiti išvedžiojimai yra tik rinkodara siekiant pritraukti skaičiuoti nemokančius klientus.

kartais jei neturi ka pasakyti, geriau patyleti wink.gif gera marza reikia dziaugtis, nes tai yra nekintamas skaicius...EBIFIN (o ne EBFIN, kaip tamsta parasete), kurias po kolkas taiko DNB ir po nauju metu kiek zinau SEB zada pereiti, tai nera joks marketinginis triukas, tiesiog sudeti du dalykai I viena...EFIBIN yra VILIBOR arba EURIBOR + Ilgalaikio finansavimosi maržą (IFM) arba kitaip sakant sudetines palukanos. Ko pasekoje taikant sitas sudetines palukanas marzos automatiskai buna mazesnes, nes didesne yra kintamoji dalis, uztai reikia ziureti I galutini skaiciu, o ne I atskiras dalis, ir nereikia cia karkseti apie verkimus ir panasius dalykus, yra aplinkui ir daugiau protingu zmoniu jeigu ka...su neaiskiomis agenturomis isvis uzmuse pasakymas doh.gif tai neimkim tada isvis paskolu, gyvenkime pas tevus arba nuomokimes buta visa gyvenima, nereikes sukti galvos del neaisku agenturu ir palukanu bei marzu ir nereikes anksciau ar veliau verkti ir grauztis...
Papildyta:
QUOTE(wonder @ 2014 10 07, 18:45)
Pas mus bendras gaunasi 2.29. Tai sakot daug? Aš įsivaizdavau čia prie vidutinių mes įsipaišom. Nes šiaip geriau nei vienas bankas nepasiūlė. Įdomu kodėl, nes atlyginimai mūsų vidutiniai, įsipareigojimų neturim ir prie praeities nesikabina.
Aš irgi po motinystės atostogų, dat net mėnesio neišdirbau, bet yai niekur neužkliuvo, kadangi grįžau į buvusią darbovietę. Tik reikia pirmo atlyginimo sulaukti.

pas mus kitokia situacija - zmona dar tik ipusejo motinystes atostogas, ir vienintelis DNB ziurejo I dabar gaunamas ismokas, kurios yra 70% atlyginimo, kai tuo tarpu visi kiti bankai butu ziureje I sekanciu metu (40% atlyginimo) ismokas deja...2,2 kiek cia anksciau diskutavo jau prie virsutines ribos skaitosi, kada dar apsimoka imti siuo metu...keista kad nei vienas bankas geriau nepasiule, gal del to kad turtas, kuri perkate dar nebaigtas statyti...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo iparado: 08 spalio 2014 - 13:55
QUOTE(iparado @ 2014 10 07, 12:41)
o kiek EURIBOR gaunasi dabar? nes bent jau mes DNB banke gavome 1,1% banko marza + 0,8 EBIFIN


Dabar Euribor apie 0,2% priklausomai nuo pasirinkto termino.
Mes DNB labai keistai ziurejome i EBFINa:)
Atsakyti
QUOTE(iparado @ 2014 10 08, 13:50)
kartais jei neturi ka pasakyti, geriau patyleti wink.gif gera marza reikia dziaugtis, nes tai yra nekintamas skaicius...EBIFIN (o ne EBFIN, kaip tamsta parasete), kurias po kolkas taiko DNB ir po nauju metu kiek zinau SEB zada pereiti, tai nera joks marketinginis triukas, tiesiog sudeti du dalykai I viena...EFIBIN yra VILIBOR arba EURIBOR +  Ilgalaikio finansavimosi maržą (IFM) arba kitaip sakant sudetines palukanos. Ko pasekoje taikant sitas sudetines palukanas marzos automatiskai buna mazesnes, nes didesne yra kintamoji dalis, uztai reikia ziureti I galutini skaiciu, o ne I atskiras dalis, ir nereikia cia karkseti apie verkimus ir panasius dalykus, yra aplinkui ir daugiau protingu zmoniu jeigu ka...su neaiskiomis agenturomis isvis uzmuse pasakymas  doh.gif tai neimkim tada isvis paskolu, gyvenkime pas tevus arba nuomokimes buta visa gyvenima, nereikes sukti galvos del neaisku agenturu ir palukanu bei marzu ir nereikes anksciau ar veliau verkti ir grauztis...

Na pagal intonacijas ir neįsigilinimą į sutartis, matau, kad esate bankų geidžiami klientai. Jeigu įdėmiau pasiskaitytumėte, pamatytumėte kaip formuojamas EBIFN. O jis susideda iš IFM ir Euribor (arba Vilibor) rodiklių, t. y. dviejų kintamųjų. Pirmasis yra mistinis, kurį skaičiuoja ar tai Bloomberg, ar dar kažkoks banko pasirinktas Skaičiuotojas, kurį bankas gali vienašališkai pakeisti arba net pats imti skaičiuoti, o antrasis – laiko patikrintas Euribor, kurį skaičiuoja Europos bankų asociacija. Pamėginkite DNB banko arba Bloomberg puslapyje rasti IFM rodiklio 5 metų kreivę ir suprasite, kad tai Mission impossible. Iš čia ir visos problemos. Euribor dabar yra žemumose. Ir arkliui aišku, kur pajudės šis rodiklis po kelių metų, o gal net greičiau. Pasiėmusius paskolas su vienu kintamuoju jaudins tik šis rodiklis, o jums reikės rūpintis abiem. O kaip kis IFM, kas jį skaičiuos po 5 metų, ar bankas nepakeis Skaičiuotojo į jam palankesnį žino tik ponas Dievas (banko valdytojas). Tikėtina, kad abu šie rodikliai gali kilti išaugindami EBIFN į tokias aukštumas, nuo kurių jums plaukai pasišiauš. Tada beliks rašyti graudžius straipsnelius apie tai, kokie blogi bankai.
Panašiai dabar yra su Swedbanko klientais pasiėmusiais paskolas litais ir prisirišuisiais prie ŠER rodiklio, kurį skaičiuoja neaišku kas ir kaip. Pasirodo, skaičiavo, bet taikė nuolaidą, apie kurią nieko neinformavo, nes turėjo litų perteklių ir norėjo juos paskolinti. Dabar, kai reikia paskolas konvertuoti į eurus, litiniai ŠER verčiami euriniais ŠER, kurie į yra vienu procentiniu punktu didesni. Vasileuskas sako, kad čia yra komunikacijos trūkumas, o aš sakau, kad bankas elementariai išdūrė sutarčių neskaitančius klientus ir per artimiausius 20 metų turės gerą viršpelnį.
Atsakyti
QUOTE(eds @ 2014 10 08, 17:43)
Na pagal intonacijas ir neįsigilinimą į sutartis, matau, kad esate bankų geidžiami klientai. Jeigu įdėmiau pasiskaitytumėte, pamatytumėte kaip formuojamas EBIFN. O jis susideda iš IFM ir Euribor (arba Vilibor) rodiklių, t. y. dviejų kintamųjų. Pirmasis yra mistinis, kurį skaičiuoja ar tai Bloomberg, ar dar kažkoks banko pasirinktas Skaičiuotojas, kurį bankas gali vienašališkai pakeisti arba net pats imti skaičiuoti, o antrasis – laiko patikrintas Euribor, kurį skaičiuoja Europos bankų asociacija. Pamėginkite DNB banko arba Bloomberg puslapyje rasti IFM rodiklio 5 metų kreivę ir suprasite, kad tai Mission impossible.  Iš čia ir visos problemos. Euribor dabar yra žemumose. Ir arkliui aišku, kur pajudės šis rodiklis po kelių metų, o gal net greičiau. Pasiėmusius paskolas su vienu kintamuoju jaudins tik šis rodiklis, o jums reikės rūpintis abiem. O kaip kis IFM, kas jį skaičiuos po 5 metų, ar bankas nepakeis Skaičiuotojo į jam palankesnį žino tik ponas Dievas (banko valdytojas). Tikėtina, kad abu šie rodikliai gali kilti išaugindami EBIFN į tokias aukštumas, nuo kurių jums plaukai pasišiauš. Tada beliks rašyti graudžius straipsnelius apie tai, kokie blogi bankai.
Panašiai dabar yra su Swedbanko klientais pasiėmusiais paskolas litais ir prisirišuisiais prie ŠER rodiklio, kurį skaičiuoja neaišku kas ir kaip. Pasirodo, skaičiavo, bet taikė nuolaidą, apie kurią nieko neinformavo, nes turėjo litų perteklių ir norėjo juos paskolinti. Dabar, kai reikia paskolas konvertuoti į eurus, litiniai ŠER verčiami euriniais ŠER, kurie į yra vienu procentiniu punktu didesni. Vasileuskas sako, kad čia yra komunikacijos trūkumas, o aš sakau, kad bankas elementariai išdūrė sutarčių neskaitančius klientus ir per artimiausius 20 metų turės gerą viršpelnį.

as jums parasiau kaip formuojamas EBIFIN pries tai, nebutina kartoti mano zodziu, ta zinau, deretu daugiau pasidometi kas yra Bloomberg'as ir kokia jo paskirtis, prie teigiant apie jo mistiskuma, ko pasekoje tik parodoma, kad nelabai suprantama apie ka snekama...turbut nematete ir kredito sutarties, kuriame yra itraukiamos salygos del tu skaiciuotuju, ir ju keitimo, bei banko pririsimo prie vieno arba kito skaiciuotojo http://www.bloomberg...uote/BXEBFM:IND (paspaudziate sone Chart, ir valio!!!) prasau, 1,3 ir 5 metu diagramos, velgi - pirma reiketu paziureti atidziau, po to sneketi...toliau tesiant tema, jei zmogus protingas, jis suderes, kad bent karta I 2 metus nemokamai butu galima keisti sutarties salygas, arba blogiausiu atveju sumokant sutarties keitimo mokesti uzfiksuoti palukanas, jei jau matysi, kad rodikliai kyla I aukstumas, turesi papildoma 1% prie visu marzu, bet sedesi ramus del kylanciu rodikliu, matysi kad krenta, atfiksuosi ir viskas...as nespekuliuoju tuo, kas yra "tiketina" nes tai yra nieko vertas ir niekuo nepagrystas pasakymas, as analizuoju praeities tendencijas ir pagal jas darau sprendimus, nes jei pradesi analizuoti kas yra "tiketina" ir kas gali buti ar bus, neturedamas issamaus supratimo kaip juda/keiciasi rinka tai prisidarysi galvos skausmo ir tiek, o siuo metu tendecijos tokios, kad viskas, kas buvo nutike su palukanu kitimu mano finansams yra pragyvenama be jokio vargo (neskaitau krizes ir NT rinkos burbulo, kaip numatomo dalyko, nes krizes nenumatysi) ir taip - vienas IFN suolis buvo gasdinantis, bet tas pats buvo ir su EURIBORU...be to kiek zinau uzsienio bankuose tokia praktika su keliu rusiu palukanomis yra jau seniai taikoma, ir zmones kazkaip isgyvena, tad kodel gi turi buti cia kazkas tragisko...
Papildyta:
QUOTE(donaldapetrukyte @ 2014 10 08, 17:33)
Dabar Euribor apie 0,2% priklausomai nuo pasirinkto termino.
Mes DNB labai keistai ziurejome i EBFINa:)

nieko ten keisto nera, sudetiniai rodikliai ir tiek...gal kitiem du kintamieji ir atrodo baisiai, bet ir su vienu jau gyvensi neramiai, tai ne toks ir didelis skirtumas, be to visada yra palukanu fixas..., beje mums dabar fixa galejo duoti 2,5%, tai cia skaitau labai normaliai, yra kas daugiau gauna su kintamomis...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo iparado: 08 spalio 2014 - 18:34
QUOTE(iparado @ 2014 10 08, 18:28)
as jums parasiau kaip formuojamas EBIFIN pries tai, nebutina kartoti mano zodziu, ta zinau, deretu daugiau pasidometi kas yra Bloomberg'as ir kokia jo paskirtis, prie teigiant apie jo mistiskuma, ko pasekoje tik parodoma, kad nelabai suprantama apie ka snekama...turbut nematete ir kredito sutarties, kuriame yra itraukiamos salygos del tu skaiciuotuju, ir ju keitimo, bei banko pririsimo prie vieno arba kito skaiciuotojo http://www.bloomberg...uote/BXEBFM:IND (paspaudziate sone Chart, ir valio!!!) prasau, 1,3 ir 5 metu diagramos, velgi - pirma reiketu paziureti atidziau, po to sneketi...toliau tesiant tema, jei zmogus protingas, jis suderes, kad bent karta I 2 metus nemokamai butu galima keisti sutarties salygas, arba blogiausiu atveju sumokant sutarties keitimo mokesti uzfiksuoti palukanas, jei jau matysi, kad rodikliai kyla I aukstumas, turesi papildoma 1% prie visu marzu, bet sedesi ramus del kylanciu rodikliu, matysi kad krenta, atfiksuosi ir viskas...as nespekuliuoju tuo, kas yra "tiketina" nes tai yra nieko vertas ir niekuo nepagrystas pasakymas, as analizuoju praeities tendencijas ir pagal jas darau sprendimus, nes jei pradesi analizuoti kas yra "tiketina" ir kas gali buti ar bus, neturedamas issamaus supratimo kaip juda/keiciasi rinka tai prisidarysi galvos skausmo ir tiek, o siuo metu tendecijos tokios, kad viskas, kas buvo nutike su palukanu kitimu mano finansams yra pragyvenama be jokio vargo (neskaitau krizes ir NT rinkos burbulo, kaip numatomo dalyko, nes krizes nenumatysi) ir taip - vienas IFN suolis buvo gasdinantis, bet tas pats buvo ir su EURIBORU...be to kiek zinau uzsienio bankuose tokia praktika su keliu rusiu palukanomis yra jau seniai taikoma, ir zmones kazkaip isgyvena, tad kodel gi turi buti cia kazkas tragisko...

Aaaa, dabar supratau. Čia aš su DNB troliu diskutuoju. Troliui juk nesvarbu, kad paspaudus 5Y, atsiranda tik statistika už 4Y, o už 10Y rasti visai nepavyks, nes rodiklis skaičiuojamas tik tiek laiko. Neturint istorinės statistikos labai sudėtinga nuspėti į kokias aukštumas jis gali pakilti. O juk jis sumuojasi su Euriboru, kuris 2008 buvo pakilęs iki 5 proc. Troliui juk nesvarbu, kad protingoji pusė sudarant sutartį yra bankas, kuris numato mokesčius už sutarties keitimą, o derybose dėl fiksuotų palūkanų arba dėl maržos jas atfiksuojant bankas yra stipresnioji pusė, nes kredito gavėjas sėdi jo kišenėje. Aišku galima kažkiek pastrapalioti, mėginti rasti bendrą kalbą, bet kintamieji rodikliai bus vis tiek du ir jų bankas nereguliuoja. Taigi geriausiu atveju bankas per plauko plotį susimažintų savo maržą, kuri ir taip yra pakankamai maža arba pasiūlytų fixą su drakoniškomis palūkanomis 5 metams. Be abejonės visuomet yra galimybė refinansuotis, tačiau tai irgi susiję su pakankamomis netektimis. Bet mes taip įsimylėję DNB banką, kad mums viskas tinka. Valio!
Atsakyti
[quote=iparado,2014 10 08, 19:28]

Iparado, ar tikrai gali pridejes ranka prie sirdies pasakyti, kad tikrai tiki, jog bankas ims ir nusiskriaus save, leis bet kokiom salygom sugalvojus imti ir pakeisti sutarties salygas? g.gif Jei tavo atsakymas teigiamas, tada spaudziu ranka vadybininkui (ei), kuris sugebejo tuo tave itikinti ir siulau ji (ja) paskelbti metu darbuotoju(a)!! cool.gif Aisku, jis tikriausiai pamirso pamineti, Jus pamirsot paklausti, kad keiciant "nemokamai" sutarties salygas jie jum nemokamai pakeis ir marza... Tik i didesne puse, kad tas Jusu "nemokamai" dar ilgai prisimintu. Nemokamai tik suris pelekautuose rolleyes.gif
Dabar truputi sugriskim prie stebuklingu palukanu. Aisku, Tau kas tiketina ir kas bus negalioja, bet nors truputi pasisteng isivaizduoti. Dabar Euribor yra zemumose, kur daugiau jiems kristi nelabai yra galimybiu. Taigi tiketina kad. jis kils. Ebifina del paskutiniu zemumu bus mazas, bet su laiku prades irgi dideti. Taigi , kazkada auges euribor vel prades mazeti, bet Ebifina toliau dides. TAigi, suma sumarum, mokesi ne tik dideli euribora bet dar ir kaip uodega is paskos besivelkancia didele ebifina. Va tuo metu didelis dziaugsmas pasibaigs. Aisku , yra visokiu bet, o, taciau, kadangi...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo aiskauda: 08 spalio 2014 - 21:46
QUOTE(eds @ 2014 10 08, 21:00)
Aaaa, dabar supratau. Čia aš su DNB troliu diskutuoju. Troliui juk nesvarbu, kad paspaudus 5Y, atsiranda tik statistika už 4Y, o už 10Y rasti visai nepavyks, nes rodiklis skaičiuojamas tik tiek laiko. Neturint istorinės statistikos labai sudėtinga nuspėti į kokias aukštumas jis gali pakilti. O juk jis sumuojasi su Euriboru, kuris 2008 buvo pakilęs iki 5 proc. Troliui juk nesvarbu, kad protingoji pusė sudarant sutartį yra bankas, kuris numato mokesčius už sutarties keitimą, o derybose dėl fiksuotų palūkanų arba dėl maržos jas atfiksuojant bankas yra stipresnioji pusė, nes kredito gavėjas sėdi jo kišenėje. Aišku galima kažkiek pastrapalioti, mėginti rasti bendrą kalbą, bet kintamieji rodikliai bus vis tiek du ir jų bankas nereguliuoja. Taigi geriausiu atveju bankas per plauko plotį susimažintų savo maržą, kuri ir taip yra pakankamai maža arba pasiūlytų fixą su drakoniškomis palūkanomis 5 metams. Be abejonės visuomet yra galimybė refinansuotis, tačiau tai irgi susiję su pakankamomis netektimis. Bet mes taip įsimylėję DNB banką, kad mums viskas tinka. Valio!

Troli tu troli, jei butum atidziau skaites/skaiciusi mano pasisakymus, butum pamates/pamaciusi kodel as rinkausi DNB banka ir tai buvo tikrai ne del palukanu bet matau tamsta turi iproti nedaskaityti visko iki galo pries rasant, ner ka daugiau cia sneketi sita tema...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo iparado: 09 spalio 2014 - 07:15
QUOTE(aiskauda @ 2014 10 08, 21:45)
Iparado, ar tikrai gali pridejes ranka prie sirdies pasakyti, kad tikrai tiki, jog bankas ims ir nusiskriaus save, leis bet kokiom salygom sugalvojus imti ir pakeisti sutarties salygas? g.gif  Jei tavo atsakymas teigiamas, tada spaudziu ranka vadybininkui (ei), kuris sugebejo tuo tave itikinti ir siulau ji (ja) paskelbti metu darbuotoju(a)!! cool.gif Aisku, jis tikriausiai pamirso pamineti, Jus pamirsot paklausti, kad keiciant "nemokamai" sutarties salygas jie jum nemokamai pakeis ir marza... Tik i didesne puse, kad tas Jusu "nemokamai" dar ilgai prisimintu. Nemokamai tik suris pelekautuose  rolleyes.gif
Dabar truputi sugriskim prie  stebuklingu palukanu. Aisku, Tau kas tiketina ir kas bus negalioja, bet nors truputi pasisteng isivaizduoti. Dabar Euribor  yra zemumose, kur daugiau jiems kristi nelabai yra galimybiu. Taigi tiketina kad. jis kils. Ebifina del paskutiniu zemumu bus mazas, bet su laiku prades irgi dideti. Taigi , kazkada auges euribor  vel prades mazeti, bet Ebifina toliau dides. TAigi, suma sumarum, mokesi ne tik dideli euribora bet dar ir kaip uodega is paskos besivelkancia didele ebifina. Va tuo metu didelis dziaugsmas pasibaigs. Aisku , yra visokiu bet, o, taciau, kadangi...

del pridejimo prie sirdies, sito galima butu paklausti kiekvieno zmoguas, kuris turi pasiemes busto kredita, be to cia ne pirmoji mano busto paskola, tad zinau kaip ir su kuo jos valgomos...nepamirso pamineti ir net irase, kad marza yra nekintama visa sutarties laikotarpi, jei pati sutartis nera is esme keiciama, ir ten pavardinti buvo punktai kada yra esminiai sutarties keitimai, kaip kad marzos perskaiciavimas, isipareigojimu nevykdymas, ilgesnis kredito atidejimas ir pan...palukanu fiksavimas/atfiksavimas I tai neineina, vadinasi cia as nieko nepralosiu...dabar del spekuliaciju, galima butu uzklausti kuo remiantis, jus teigiate, kad kazkada kai euriboras vel prades mazeti, IFN toliau dides, ar cia velgi islenda zodis "tiketina"? (na jei dirbate su tarpbankinemis palukanomis arba su ilgalaikiu finansavimu susijusioje sferoje, tada mielai isklausyciau argumentuota "tiketina") as nesiginciju kad kils palukanos, tai yra neisvengiama, bet ta pajus visi, kurie turi pasieme busto kredita, man tik keistai skamba kaip zmones taip uztikrintai kalba remdamiesi tik spekuliacijomis, nes kaip patys minejote yra visokiu bet, o, taciau, kuriu nei numatysi nei paziuresi...nori buti saugus - neimk isvis paskolos ir taskas smile.gif kaip ir minejau pries tai - DNB bankas buvo pasirinktas ne del palukanu ir ne del marzos, ir darbuotojas tikrai neturejo musu itikineti, nes mes atejom pas ji po visu kitu banku ir gavom teigiama atsakyma, del kitokios banko taikomos pajamu skaiciavimo specifikos ir skaiciai, kuriuos pasiule taip pat tiko... tiesiog idomiai skamba tie visi piesiami niurus scenarijai...manau kiekvienas paemes paskola juos zino ir paie juos galvojo, bet kadangi neturejo pasirinkimo, teko rizikuoti - paprasta kaip 2x2 g.gif ir kada tada sneketi apie zmones kurie eme paskolas per NT burbula, kur su kosminems marzomis uz nerealias kainas pirko busta? kad jie visi ziopliai, ir kad susigadino savo gyvenima? tai persasi isvada tada, kad kai skaiciai dideli pirkti yra negerai, nes permokesi, reikia laukti kol sumazes rodikliai, bet kai rodikliai sumazeja pirkti irgi negerai, nes gi tie rodikliai ims ir pakils, o tada bus liudna...tai kas belieka? cia mes snekam apie tai, kas kiekvienam mastanciam zmogui yra ir taip suprantama, o ar jis panores prisiimti toki dideli finansini isipareigojima ir kokiomis salygomis, cia jau jo reikalas smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo iparado: 09 spalio 2014 - 07:24
QUOTE(iparado @ 2014 10 09, 08:07)
nori buti saugus - neimk isvis paskolos ir taskas smile.gif

Aš šiuo momentu (politiniu ir ekonominiu) mąstau kitaip. Norėjosi naujo būsto, nes atėjo laikas šeimą planuoti, pinigų kišenėj buvo daugiau nei pusei jo kainos sumokėti, bet ėmiau visai sumai paskolą, nes dabar galiu ją aptarnauti, dabar ji kainuoja pigiai, perkamas būstas nelinkęs stipriai nuvertėti (ne buto Perkūnkiemyje atvejis), o tų pinigų man labai greitai gali prisireikti, kad ir karo atveju, ką tuomet su visais NT darysit, kai visi laisvi pinigai bankui atiduoti, arba ligos atveju, kai reikalingi labai brangūs vaistai ir pan. Jeigu pasidarytų skolintis labai brangu (pvz. pakiltų EURIBOR iki 6%), tuomet dalinai mažinčiau paskolos sumą, nes už prabangą jaustis saugiai su tam tikra laisva suma sąskaitoje tektų per brangiai mokėti. Bet niekada neatiduočiau bankui paskutinių pinigų, kaip kad daro žmonės, kad taupo, sutaupo kokius 10 000 Lt ir iš karto bankui veda, kad tik skola mažesnė būtų, o patys sėdi be jokių santaupų juodai dienai.
Papildyta:
QUOTE(iparado @ 2014 10 09, 08:07)
ir kada tada sneketi apie zmones kurie eme paskolas per NT burbula, kur su kosminems marzomis uz nerealias kainas pirko busta? kad jie visi ziopliai, ir kad susigadino savo gyvenima?

taip ir yra, susigadino tikrai daug žmonių sau gyvenimus ir kai kurie dėl tos situacijos niekada nebegalės to būsto pakeisti nauju. Tuo metu reikėjo pirkti tik neišvengiamu atveju.
Kai visi perka - parduok; kai visi parduoda - pirk wink.gif
Atsakyti
QUOTE(Carpe diem @ 2014 10 09, 07:58)
Aš šiuo momentu (politiniu  ir ekonominiu) mąstau kitaip. Norėjosi naujo būsto, nes atėjo laikas šeimą planuoti, pinigų kišenėj buvo daugiau nei pusei jo kainos sumokėti, bet ėmiau visai sumai paskolą, nes dabar galiu ją aptarnauti, dabar ji kainuoja pigiai, perkamas būstas nelinkęs stipriai nuvertėti (ne buto Perkūnkiemyje atvejis), o tų pinigų man labai greitai gali prisireikti, kad ir karo atveju, ką tuomet su visais NT darysit, kai visi laisvi pinigai bankui atiduoti, arba ligos atveju, kai reikalingi labai brangūs vaistai ir pan. Jeigu pasidarytų skolintis labai brangu (pvz. pakiltų EURIBOR iki 6%), tuomet dalinai mažinčiau paskolos sumą, nes už prabangą jaustis saugiai su tam tikra laisva suma sąskaitoje tektų per brangiai mokėti. Bet niekada neatiduočiau bankui paskutinių pinigų, kaip kad daro žmonės, kad taupo, sutaupo kokius 10 000 Lt ir iš karto bankui veda, kad tik skola mažesnė būtų, o patys sėdi be jokių santaupų juodai dienai.
Papildyta:

taip ir yra, susigadino tikrai daug žmonių sau gyvenimus ir kai kurie dėl tos situacijos niekada nebegalės to būsto pakeisti nauju. Tuo metu reikėjo pirkti tik neišvengiamu atveju.
Kai visi perka - parduok; kai visi parduoda - pirk wink.gif

Logiskas mastymas smile.gif mes irgi turime atsideje metu atlyginimus santaupose, kad butu juodai dienai, o bankui mokame pagal nustatytus terminus, ir tiktai kai turesime galimybe inesti visa likusia suma arba parduosime busta, tada ir drysime papildoma atsiskaityma...ten postu auksciau norejau rasyti prie tu visu "tiketina", kad ir Rusijos Invazija I Lietuva tiketina, kaip ir tiketina, kad asteroidas I zemes isires, jei jau svarstoma kas butu jeigu butu smile.gif
Atsakyti
QUOTE(iparado @ 2014 10 09, 09:07)
mes irgi turime atsideje metu atlyginimus santaupose, kad butu juodai dienai

protingai elgiatės
Atsakyti
QUOTE(eds @ 2014 10 08, 21:00)
Aaaa, dabar supratau. Čia aš su DNB troliu diskutuoju. Troliui juk nesvarbu, kad paspaudus 5Y, atsiranda tik statistika už 4Y, o už 10Y rasti visai nepavyks, nes rodiklis skaičiuojamas tik tiek laiko. Neturint istorinės statistikos labai sudėtinga nuspėti į kokias aukštumas jis gali pakilti. O juk jis sumuojasi su Euriboru, kuris 2008 buvo pakilęs iki 5 proc. Troliui juk nesvarbu, kad protingoji pusė sudarant sutartį yra bankas, kuris numato mokesčius už sutarties keitimą, o derybose dėl fiksuotų palūkanų arba dėl maržos jas atfiksuojant bankas yra stipresnioji pusė, nes kredito gavėjas sėdi jo kišenėje. Aišku galima kažkiek pastrapalioti, mėginti rasti bendrą kalbą, bet kintamieji rodikliai bus vis tiek du ir jų bankas nereguliuoja. Taigi geriausiu atveju bankas per plauko plotį susimažintų savo maržą, kuri ir taip yra pakankamai maža arba pasiūlytų fixą su drakoniškomis palūkanomis 5 metams. Be abejonės visuomet yra galimybė refinansuotis, tačiau tai irgi susiję su pakankamomis netektimis. Bet mes taip įsimylėję DNB banką, kad mums viskas tinka. Valio!


Mano nuomone EBIFIN dar naujove ir neverta listi aklai i naujoves, kurios siai dienai yra bendroj sumoj brangesnes. Kai uz pigiau ir stabiliau gali su euriboru gauti paskola.
Cia jau vadybininko nuopelnas jeigu gerai jautiesi pasiemes paskola ir negalvoji apie palukanu dydi, nes vadybininkas pasake, kad cia geriausias dalykas koki gali gauti:)
Bet kokiu atveju, kiekvienai seimai paskolos palukanos individualios galbut DNB pagal jusu situacija geriausios.
Atsakyti