Antro vaikučio susilaukti buvo mūms sunku.Jaigu ir pastodavau,tai vis nesekmingai,dėja toks jau likimas mūsų buvo.O daugiausiai nervino draugu,giminaičiu kalbos-Kodėl nenori antro vaiko? Ar tavę vyras išdulkint negali?-Tai gal aš padėsiu?
Taip ir norėjosi per snkuki duoti.Laikas bėgo...Jau ir patiems neramu.Jau ir 30metų abiem greitai,o antro laliuko kaip nėra taip nėra.Argi mes tik viena vaikuti turėsim? Ir man tik viena karta buvo lemta gimdyti? Devynis mėnesius nešioti kūdikį po širdimi VIENĄ KARTĄ GYVENIMĘ? Ogi NE! Atsiuntė Dėvulis kartu su angeliukais mūms maža pupa.Bet ta maža pupa gali sukelti džiaugsmo visam likusiam gyvenimui 
II ryškios juostelės ,kurias pamačiau buvo stebuklingos,akys negalėjo atsižvelgti jų.Atrodo paprastas testas,plastmasės gabalas,man net nesitikėjo kad tas daiktas ant kurio parašyta MEDA IN CHAIN gali suteikti tiek džiaugsmo.Tiesa pasakius rankos drebėjo tada visa diena.Joks darbas netilpo tada į mano galvą tik apie neštuma ir galvojau.Vyrui pranešiau iškart apie maža pupa,kuri apsigyveno manyje.Vyrui net patikėti sunku.Per telefona kalbėdamas verkt pradėjo iš džiaugsmo( tikriausiai 
). Mes buvom laimingi.Nusprendėm giminaičiams ir draugams apie neštuma nieko pakolkas nesakyti.Atėjs laikas -patis auganti pilvuka pamatys.Bet kaip sunku buvo man liežuvi už dantu laikyti 
Na ir ką? Pasidalinau savo džiaugsmu su viena bendradarbė,o ta savo eilė su visu kolektyvu.(moterys,ko jūs norit ...) Vyras mūsų paslapti niekam neišdavę.Buvo kantrus ir laike liežuvi už dantu.Pranešiem savo dukrytei kad greitai 'nupirksim' jai sesutė arba bruoliuka.Vaikas aišku apsidžiaugė ir laimę per kraštus iš jos pilėsi.Tai papasakojo visiems šia naujina.Pradėdant nuo darželio ir baigiant mūsų draugus ir giminaičius.Štai kas reiškia pasakyk vaikui gera žinia.Aišku,kad visi svaikino,linkėjo ko geriausio.Kiek vieną dieną svečiu turėjom.Po kažkiek laiko jau ir nusibodo tie svečiai mūms 
O dar ir mama,per dieną po 3-4 kartus skambiną ir ta pati per ta pati sako-Dukrytė tu mano,saugok savę ir pilvuką.Valgyk daržovės,vaisius. Po kažkiek dienų norėjau savo mama ko toliau pasiusti nuo savęs,nes ta jos priežiura labai jau nusibodo....Vasara pilvas jau didelis,sunkus.Jokio poilsio,kaip spinta vaikštau,nors tik porą menėsiu neštumo,bet aš kaip ragana ant šluotos.Baisiai atrodau.Net dukra kartais sakydavo-Mamytė tu šiandien,tokia graži,atrodai kaip babaioška
Džiugina tik tai,kad vyras kas diena sakydavo kad aš pati gražiausia,pati pačiausia.Ex tie vyrai...Moka gi pradžiugint moteri,bet,dėja,ne visalaik stengiasi tai padaryti.Neštumo pradžia buvo kaip ir liux.Nepikino,jokio kraujavimo,su sveikata jokių bėdų nebuvo.Viskas kaip ir turi buti.Apsilankymas pas ginekologą (30sav).Visi tyrimai super-duper.Pasiule gydytojas paklausyti vaiko toniukus.Klausia pakankamai ilgai ir ka jūs manot? Širdelės ritmas nekoks.Plaka tai greičiau tai liečiau.Sako kad tai nera gerai,rėikia važiuoti y ligoninė,kad ten geriau patikrintu.Apsiašarojusi išliekiau iš gydytojo kabineto ir begom nuėjau namo.Susikroviau tašė,paimiau visus dokumentus.Skambinų vyrui su ašaromis aiškinu kad rėikia važiuoti y ligoninę,nes su vaiko toniukais kažkas blogai.Vyras kažka ten supratęs atvažiavo namo,apkabino manę ir pasakie kad viskas bus gerai.Nusiraminau....Atvažiavom y ligoninę.Čia nenorėjo mūsų priimti,kad ale vaiko toniukus tegul reguluoja miesto poliklinikoje.Aišku,be kišiu mūsų ten net ir ne priimtų,nors tikrai turėtu.Pasižiurėjo,pasiklausia.Sako kad gal net CP reikės daryt.Nes širdelės ritmai nėra regularus ir net porai sekundžiu širdelė stojasi.Man isterika,rekiu kad išimtu vaika iš vidaus,kad operuotu šiandien,dabar ir čia.Bet tai visiem giliai pofik,grinai.Vyras ramina,sako kad aš ir mūsų laliukas esamę stiprus ir viskas bus gerai.Labai norėjau tikėti tada jo žodžiais ir PATIKĖJAU.Pati savę godžiau ir raminau mintymi kad viskas bus gerai.Manę tada jau namo neišlaido,paliko ligoninėje ir net ne y palata paguldė o ji renimacija.Kas 15minučių atėjdavo sesutė patikrinti manę.Aš gerai jaučiausi,tai visa vakar prakalbėjau telefonų su mama.Tiesa pasakius ji tada manę nuramino ir labai padėjo.Nors ir per telefoną,bet labai didele pagalbą gavau tada iš jos puses.Per savaitę viskas jau buvo gerai ir išlaido manę namo
Toniukai kuo puikiausi,viskas čiki.Tik liepė gulėti ,gulėti ir dar kartą gulėti,jokio darbo,apsoliučiai nieko nedaryti....Po to laiko viskas vėl buvo gerai,su sveikata viskas susitvarkė.Atėjo Naujieji Metai-2014.-Arklio metai.Naujuosius atšventėm labai ramiai,kartu su šeima.Man jaigu rimtai,labai patinka naujieji,nes kvepia mandarinais,namuosę šiluma-kuri labai gerai jaučiasi
Dienos slinko,pilvukas augo ir gimdymas artėjo.Ex,nekantravau sulaukti tos dienos,kaip pagaliau pamatysiu savo slapuka(iki paskutinios dienos nežinojau kas bus ar dukrytė ar sūnelis)
2014-01-23
Iš ryto išlaidau vyra pas drauga o dukrytė į darželi.Pati nusiprausiau,pasidariau arbatos ir ruošiausi nuvažiuoti pas mama y svečius.Dar pagalvojau kad rėikia užsukti y Maxima nusiprikti torčiuka prie kavytės
Na ka,susiruošiau,tik įdomu kur? Ar y gimdymo namus ar pas mama? Užsidėjau batus ir tik bats-apsisiusiojau.Kamštis nubėgo(apie 14val).O devaži,ka dabar daryti? Čiupau telefona ir paskambinau vyrui šaugdama y rageli-GIMDAY! KUR TAVĘ VELNIAS NEŠIOJA? NAMUOSE TURI BUTI PO 10 MINUČIŲ.Vyras buvo kitam miestę-Alytuje ir už 10 minučių nekaip nedavažiuotu.Tai aš ramiai isijungiau TV,pasižiurėjau dar kažkoki tai seriala ir vėliau užmigau(sarėmių nejaučiau,nieko neskaudėjo) . Vyras grįžęs namo išsigando pamatęs manę guliančia ant sofos.Pagalvojo kad man pasidarę bloga Atsikėliau,pasižiurėjau y lakstanti vyra ir nuėjau y virtuvę pavalgyti.Dar apšaukiau vyra dėl to kad paliko manę vieną namuosę(nors pati išlaidau ji važiuoti pas drauga 
Ką jūs norit?-Neščia moterys,su savo pričiudom).Vyras nieko prieš manę nepasakie o tik patvirtino kad jis kaltas.Ot galvoju vėliau ožys tas mano vyras,neturi savo nuomonės ir apsigynti negali Vakarop(apie 16val) nuvažiavom y GM.Mašinoje pasakiau vyrui kad kaip atvažiuosi y GM tai reksiu specialiai,kad greičiau abžiurėtu Nežinau ar aš čia pati prisišaukiau tu skausmų,ar jau čia tikrai sarėmių laikas atėjo.Tik ižengiau y GM ir rekt,verkt pradėjau.Vyras sako-Raminkis tu,mes dar iki registraturos net nedaėjom.O aš jam sakau-MAN ČIA RELIAI SKAUDA.Sako-Aaaaa.Paguldė y gimdyklą,atėjo gydytojai abžiurėti.Viena iš ju man sako-Ir jūs iki tokio atsdarymo laukiat? Aš stebiuosi,kaip nepagimdėt pakeliui pas mūs.Galvoju ar ji durna ar kaip? Man tik dabar skaudėti pradėjo,tai koks ten atsidarymas gali buti max 3cm.Girdžiu kaip akušerei gydytoja sako-Ruoškit ja gimdyti.Pas ja atsidarymas 7cm.Galvoju-Na šakis
Bet tikrai durna aš boba.Visi subėgo y mano gimdykla.Stovi žiuri.Ir vienas gydytojas su kitu girdžiu kaip kalbasi-O tai čia madam broškina kuri su 7cm atsidarymu atvažiavo gimdyti? Manę toks juokas paimę Kas toliau buvo,tai neatsimenu,nes tas stumimo procesas tai pakankamai sunkus man buvo.Tik atsimenu kaip po gimdymo pasakiau -Nu ir kas gimė? O visi vienu balsu,džiaugsmingai man sako-Berniukas Aleliuja galvoju,susilaukiau dar vieno vyro šeimoje.Dvi valandas pragulėjau su mažiuku ant to stalo.Pasižiurėjau vaikui y akys ir apsiverkiau.Sakau vyrui-Buvo vėrta dėl jo kovoti.Sesė kaip sužinojo kad turi brolio,tai visa nama aukštin kojom pastatė.O kaip atvažiavom namo tai priėjo,pasižiurėjo ir sako-Na ką brolau,dabar prižiurėsiu tavę. Visi buvome ir esame laimingi kad auga toks pipiriukas.
Mano mažylis gimė 17:14. Ugis 54cm ir svoris 3980kg.
Šis gimdymas buvo labai lengvas,kad net nejaučiau labai baisiu ir skausmingu sėriamių.Tikrai net nepagalvojau kad bus 7cm atsidarymas.Taigi,mergynos,nebijokit gimdyti,ne visi gimdymai yra skausmingi.O jaigu ir skaudės,nieko baisaus,mažas angeliukas tikrai yra vertas to skausmo
P.S labai atsiprašau už klaidas,tesiog nelabai patogų rašyti kaip iš abėju pusiu maži vaikučiai,kurie reikalauja dėmesio.
