Sveikos

Aš ti nelabai, niekaip temperatūros nenumušu

Nu šiandien dar kaip nors atidirbti, o paskui dvi dienos laisvos- išsigulėsiu.

va koks turi būti beveik tikrasis karvojus, tik čia tos skylės buteliui nėra. Esmė tokia, kad karvojus puošia magiškai, tarsi sulipdo visą jaunųjų gyvenimą, nebylius palinkėjimus ant to karvojus: užuominos yra apir namus, ramybę šeimoje, ištikimybę, gausą...
Nenoriu tiegio gilinti, bet kartais save pagaunu galvojant, kad mes lengvai priimam tai ką atneša užsienis, o to kas turėtų būti sava- mums tampa įkyrumu. Pvz. piršlio korimas. Ar kada kas susimastėm kodėl yra kariamas- skamdinamas piršlys ir jaunoji jį gelbsti. mums tai tik atrakcija, vieniems nuobodi, kitiems įkyri, tretiems šiaip linksmas juokelis. Tai senos mūsų senelių tradicijos, o jose visada buvo paslėpta gili mintis. Piršlys melagis ir jo korimas tyla simbolis, kad šitaip yra linkima, jog šeimoje nebūtų melo, nebūtų apgavysčių, nebūtų barnių, nesantaikos, o jaunoji užmesdama lininį rankšluostį jį gelbsti- šitaip ji parodo gebėjimą moteriškai išsisukti gyvenimiškose situacijose, parodo, kad geba imtis gyvenimiškų darbų. Anksčiau gi pati nuotaka ausdavo savo kraitį, taip ji pristatydavo ir savo rankų darbštumą. Dabar tai mums neįdomu, bet mes noriai metam puokštes, maunam keliaraiščius ir kažkodėl mums tai visai normalu. Kaip kiti dalykai. ne iš tų senųjų labai senųjų laikų, bet ir tų kaip sakoma sovietinių tradicijų mums svetima, nors viskas atėjo iš senovės tik kitaip pateikta. Pvz nešimas per tiltą. Senovėje niekas nuotakos nenešiojo per tiltą, tai grynai tarybinių laikų išmislas, tačiau senovėje buvo tokia tardicija pervažiuoti septynis tiltus su arkliais, nes tai lėmė gerą ir gražų jaunųjų gyevnimą. Nu bet vis tiek va yra panašumo. Vestuvėse ne šaip sau yr tokių specifinių dalykų, kurie turėjo lemti laimingą ir darnų jaunavedžių gyvenimą, lemti daug turtų, didelę šeimą ir pan. O dabar taip lengva va numesti puokštę. O ką tai reiškia? Kad kas pagaus ta ištekės pirma? seniau vyriausia pamergė priimdavo nuotakos vainikėlį, neveltui į pirmąsias poras buvo kviečiami tie, kuriems laikas: tai brolis, sesuo ar geriausi draugai, amžiumi jau tinkami tekėti ar vesti. O va pagaus puokštytę kokia keturiolikmetė pamergikė ir ką. Negi tai burtas. Ne, tik šiaip sau linksma atrakcija. Nesu nusistačiusi prieš jas, tikrai ne, jos gražu, linksma, kodėl gi ne. Bet tada kodėl mes išmetam savas tradicijas lyg tai laikytis būtų gėda. Gal galima paieškoti tarpinio varianto ir tarp senų gal kiek nuvalkiotų tardicijų įpinti jaunas, taip tik bus įdomiau, prasmingiau.
Atsiprašau, jei ką.