Kazkodel prisiminiau savo akvariumines "karjeros" pradzia

Buvau dar labai mazas: iki mokyklos toli, bet tevai is savo miegamojo jau iskrauste.
Pas tokius semos draugus buvo akvas, tai as ten ne tiek su vaikais zaisdavau, kiek prie akvo kur buves nebuves kiurksodavau. Man tai buvo kazkoks STEBUKLAS! (Net geriau negu dedes Balio "moskvicius").
Turbut ta intencija ir itaise man pusantro viedro burbula su kazkokiu augalu ir porele kardininku. (Taip ir liko kardininkai man patys paciausi). Nu ir priziurejau!! Neduok Dieve! Serdavau viskuo kas skanu: manu kose, bulkute, saldainiu, kakava...

Jau is karto man pasirode itartina, kad tas akvariumas kazkoks netoks, bet kai zuvu jau net per virsu nebesimatydavo... (Negailejau gi manu). Keisdavau vandeni. Zinoma tiesiai is krano ir jokiu ten temperaturu neziuredamas. Juk ir taip sunku sitiek daug vandens sutusyt!!
Nezinau kiek laiko tai teses, bet jau buvau ismokes zydkapiu kudroj dafniu pasigaut. Karta tetis labai svelniai tariant sunkiame blaivume nutare nusinest ir isplaut visa burbula. Oi kaip rekiau!!! Ir, aisku, BABAX!!!
Patineli suradau dar gyva, ileidau i sriubos bliuduka ir paslepiau. Man zadejo nupirkt TIKRA akvariuma, tai maniau, kad turesiu viena zuvyte daugiau. Nu tokia vaikiska logika.
Kadangi nieks nesiskubino man to akvo pirkt; uz kokio menesio parodziau zuvi. Tevams jau nebebuvo kur detis ir nupirko netgi 60 litru!

Ir priziuret padedavo. Va kaip faina buvo