Tikrai labai jaudinaus, nes manoji tokia su charakteriu. Jei kas nepatinka(t.y ne pagal ją) apsisuka ir drožia iš bet kur. Tai bijojau, kad neišsmuktų nepastebėta. Aišku, auklėtojai apie tai papasakojau, tai ačiū Dievui per 3.5 metų pabėgus nebuvo

Kas dėl pripratimo- visada aiškinau, kad jai darželis, panašiai kaip mum darbas, kad visko būna(nepiešiau visko tik gražiausiom spalvom, kad va eisi pas vaikus, žaisi ir pan). Žodžiu, pradžioj viskas lyg ir buvo gerai. Po kelių savaičių viskas apsivertė. Rytais isterijos didžiausios, "neisiu į darželį" ir viskas. Pradėjau aiškintis kas ir kaip, tai pasirodo, su kažkokia mergaite susipyko, nepasidalino žaislo, žodžiu eiliniai vaikiški barniai. Paaiškinau, kad namuose žaislai yra tik jos, o daržely visų vaikų ir t.t
Ai dar labai padėjo aiškinimas, kad jei ji nelankytų darželio, aš arba tėtis turėtų nedirbti, tada trūktų pinigų pramogom, saldumynam ir pan.
Ai dar man labai rūpestis buvo ar dukra išeis į lauką teisingai apsirengus
