QUOTE(Vobla @ 2014 04 23, 19:36)
Siandien dariau sparagu degustacija ir sprendesi ju likimas- liks gyvent ir augt, ar mesiu velniop( daug vietos uzima). nebuvau ju ragavus , tik marinuotus, kurie buvo klaikaus priklaikaus specifinio skonio. kodel kazkada sugalvojau ju pasiseti- net neisivaizduoju

gal tiesiog ranka uz seklu pakiuko uzkliuvo. paskui kelis metus jie man augo pakol iki valgomu isbujojo. ir tada apsiziurejau kas per monstrai didumo
nu ka as zinau- skonis nesuzavejo, bet pasirode visai valgomi. pridejus ju ten visas gerasias blablabla, vitamingasias blablabla savybes- paliksiu gyvent
O aš buvau tiek susižavėjus, kad dabar nė prisiminti nenoriu. Vieni draugai jų sodina pardavimui, tai netyčia į svečius per patį sezoną užklydau. Kaip visad apsidžiaugė mane pamatę ir negailėdami prišienavo šparagų visą maksiminį maišelį. Kol parvykom šimtą kilometrų namo, visą kelią juos graužiau, tokie man skanūs buvo. Dar namie išvirus privalgiau. Matyt, kas per daug, tas nesveika. Kitą dieną sveikatos aplamai nebuvo, siusiukas dvokė perdirbtais šparagais, kas dar viduje buvo užsilikę, prašėsi išleidžiami per visus galus

Tai nuo to laiko nebenoriu į juos net žiūrėti. Nors grožio pas juos nerealaus, stori kaip pirštas, ir žalių, ir violetinių, ir baltų
Užpernai rudenį viena firma davė išbandyti penkių veislių česnakus, labai didelius ir gražius. Vieną žiemą tvarkingai peržiemojo, o šią draugiškai visos veislės pamiriojo.