Euromergele, laikykis.

ir nežliumbk sakau...

tu geraiu pabandyk įsivaizduoti, kokių stiprių nervų man reikia kiekvieną dieną išklausyti savo bendradarbės pasakojimų apie nėštumą, apie tai, koks jausmas, kai vaikutis juda, kaip nerealu, kai jį pamatai per echo, koks vargas išrinkti vardus.... ir taip kiekvieną dieną. na, tiesą pasakius nervai kartais būna ant ribos. bet aš kiekvieną kartą save palaikau mintimis, kad vis tiek ateis laikas, kai ir aš galėsiu nėštukiška patirtimi dalintis.

Euromergele, ir tau ateis toks laikas, pamatysi.
o kompanijose aš pastaruoju metu pradėjau elgtis taip: kaip tik moteriškoje kompanijoje prasideda bla bla bla apie nėštumus, gimdymus ir pan., tai apsimetu, kad man reikia į tūliką, o po to prisijungiu jei tik įmanoma prie vyriškos kompanijos, ai, galima gi kartais ir apie automobilius, sportą ar žvejybą pakalbėti.