Papildyta:
Papildyta:
Ši idėja man patinka 
Pasigrožėjam meno kūriniu
Papildyta:
Didžiosios rinkos aikštėje - viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, rotušė. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai.
Paminklas Radviloms ,,Skrynia".
Papildyta:
Šv.Jurgio bažnyčia.
Burmistro Jurgio Andersono namas (XVII a.)Tai škotams būdingas gyvenamasis prekybinis namas. Manoma, kad namą pastatė ir jame gyveno škotas Jurgis Andersonas burmistras, vienas turtingiausių ir įtakingiausių Kėdainių miestiečių. Vienas nedaugelio išlikusių škotams priklausiusių pastatų. Prieš II pasaulinį karą namas priklausė žydams. Jame buvo parduotuvės ir sandėlis. Po karo namas stovėjo tuščias ir apleistas, vėliau čia įsikūrė vilnų karšykla. Šiuo metu - elektros prekių parduotuvė.
Evangelikų reformatų bažnyčia (XVII a.)Senamiestį puošia didinga renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčia, kurią 1631 m. fundavo Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose ąžuolo paneliai, sukurti Nyderlandų manierizmo stiliumi. Pastatas vienanavis, stačiakampis, keturbokštis, mišraus vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus. Langų apvadai ir portalas - Lietuvos ankstyvojo baroko architektūrai būdingų formų. Šalia bažnyčios XVII-XVIII a. pastatyta varpinė. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus - vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Tai viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje.
Papildyta:
Blyninėje pasistiprinam
Pasigrožėjam meno kūriniu
Papildyta:
Didžiosios rinkos aikštėje - viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, rotušė. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai.
Paminklas Radviloms ,,Skrynia".
Papildyta:
Šv.Jurgio bažnyčia.
Burmistro Jurgio Andersono namas (XVII a.)Tai škotams būdingas gyvenamasis prekybinis namas. Manoma, kad namą pastatė ir jame gyveno škotas Jurgis Andersonas burmistras, vienas turtingiausių ir įtakingiausių Kėdainių miestiečių. Vienas nedaugelio išlikusių škotams priklausiusių pastatų. Prieš II pasaulinį karą namas priklausė žydams. Jame buvo parduotuvės ir sandėlis. Po karo namas stovėjo tuščias ir apleistas, vėliau čia įsikūrė vilnų karšykla. Šiuo metu - elektros prekių parduotuvė.
Evangelikų reformatų bažnyčia (XVII a.)Senamiestį puošia didinga renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčia, kurią 1631 m. fundavo Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose ąžuolo paneliai, sukurti Nyderlandų manierizmo stiliumi. Pastatas vienanavis, stačiakampis, keturbokštis, mišraus vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus. Langų apvadai ir portalas - Lietuvos ankstyvojo baroko architektūrai būdingų formų. Šalia bažnyčios XVII-XVIII a. pastatyta varpinė. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus - vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Tai viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje.
Papildyta:
Blyninėje pasistiprinam
Pasistiprinom ir keliaujam toliau...
Šv. Juozapo bažnyčia (XVIII a.)Radvilų g. 10, http://www.kedainiaijuozapas.lt/
Medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine 1703 m. pradėjo statyti vienuoliai karmelitai. Net 60 metų vietos gyventojai, reformatai, priešinosi karmelitams, todėl bažnyčia baigta statyti tik 1766 m. Bažnyčia kryžminio plano, trinavė, dviejų bokštų. Prie apsidės iš abiejų pusių vėliau pristatytos simetriškos koplyčios ir zakristijos patalpos. Bažnyčios, kaip ir greta stovinčios varpinės tūriai yra kresni ir masyvūs, sudarantys ramų ir monumentalų siluetą. Viduje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais, sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos, prie kurių puikiai derėjo iliuziškai ant lentų tapyti šoninių altorių retabulai, deja, neišlikę iki mūsų dienų. 1963 m. Šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu. 1991 m. bažnyčia restauruota ir grąžinta tikintiesiems. Bažnyčia 300 metų jubiliejų ir Lietuvos vardo 1000-metį įamžino šventoriuje pastatyta ir pašventinta skulptūra "Angelas". Rugsėjo 27 d. ši skulptūra buvo pašventinta. Jos autorius kėdainietis tautodailininkas Julius Urbonavičius. Nuo šiol skluptūra saugos šią šventovę nuo visų negandų.
Papildyta:
Pasižvalgom po šventorių .
Ir viduje
Papildyta:
Šv. Juozapo bažnyčia (XVIII a.)Radvilų g. 10, http://www.kedainiaijuozapas.lt/
Medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine 1703 m. pradėjo statyti vienuoliai karmelitai. Net 60 metų vietos gyventojai, reformatai, priešinosi karmelitams, todėl bažnyčia baigta statyti tik 1766 m. Bažnyčia kryžminio plano, trinavė, dviejų bokštų. Prie apsidės iš abiejų pusių vėliau pristatytos simetriškos koplyčios ir zakristijos patalpos. Bažnyčios, kaip ir greta stovinčios varpinės tūriai yra kresni ir masyvūs, sudarantys ramų ir monumentalų siluetą. Viduje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais, sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos, prie kurių puikiai derėjo iliuziškai ant lentų tapyti šoninių altorių retabulai, deja, neišlikę iki mūsų dienų. 1963 m. Šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu. 1991 m. bažnyčia restauruota ir grąžinta tikintiesiems. Bažnyčia 300 metų jubiliejų ir Lietuvos vardo 1000-metį įamžino šventoriuje pastatyta ir pašventinta skulptūra "Angelas". Rugsėjo 27 d. ši skulptūra buvo pašventinta. Jos autorius kėdainietis tautodailininkas Julius Urbonavičius. Nuo šiol skluptūra saugos šią šventovę nuo visų negandų.
Papildyta:
Pasižvalgom po šventorių .
Ir viduje
Papildyta:
Knypavos Rinkos aikštė. XVI a. pabaigoje, už Didžiosios rinkos ir centrinės senamiesčio dalies buvo suplanuota nauja turgavietė. Jos pavadinimas, matyt, kilo iš Karaliaučiaus miesto centrinės dalies pavadinimo Kneiphof, kuri lietuvių buvo vadinima Knypava. Iš pradžių ši turgavietė buvo skirta gyvulių prekybai. Aikštės pakraščiuose stovėjo mediniai gyvenamieji namai, kelios aludės ir plytinė. 1648 1652 m. kunigaikštis Jonušas Radvila pietiniame aikštės šone savo žmonai pastatė medinę stačiatikių cerkvę ir vienuolyną. Vienuolynas neišliko, o stačiatikių cerkvė šiuo metu saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Aplankom medžių skulptūrų parodą.
Muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių r. savivaldybės pastate. Čia eksponuojami 55 garsaus skulptoriaus ąžuolo dirbiniai istorijos, mitologijos, religijos, gamtos, darbo tematika. Darbai dvelkia lietuviškumu, tik jam vienam būdinga stilistine raiška. Menininko įkvėpimas - lietuvių liaudies kūryba, tradicinė lietuvių tautos kultūra. ,,Lietuvių tautodailės pasaulis buvo ir yra nuolatinis mano kūrybos įkvėpėjas, gyvasis žmogaus ir gamtos darnos mokytojas. Liaudies ornamentas man tarsi raiškus pačios žemės simbolis, tyras gamtos kristalas ir drauge paslaptingas valstiečio pasaulėjautos ženklas",- sako Vytautas Ulevičius.
Meno kritikai teigia, kad ,,nedaugeliui kūrėjų duota taip valdyti medžiagą, formą, ritmą ir liniją, kaip tai daro Vytautas. Kokias temas - mitologinę, religinę, istorinę - beatspindėtų V. Ulevičiaus darbai, visi jie pažymėti vienu ženklu - lietuvybe."
V. Ulevičius gimė ir užaugo Panevėžio rajone (g. 1934 m.), Traupio miestelyje. Gyveno ir dirbo Panevėžyje, Plungėje, daug metų praleido Vilniuje. Galiausiai apsistojo Krakėse, kur atrado puikias sąlygas gyventi ir dirbti. Jo sodyba Krakėse - tarsi muziejus, kiemą puošia skulptūros, namuose gausu medžio drožinių. Akį traukia unikalūs šviestuvai, žavi karūnuotas sostas. Menininko sodybą kasmet aplanko gausybė svečių iš įvairių šalies kampelių, užsienio.
V. Ulevičius sukūrė apie 300 įvairiausių vertingų skulptūrų, padabino ne vieno sodiečio namus, šulinius. Apie trisdešimt ąžuolinių dirbinių puošia Kėdainių kraštą. Jis nuolat dalyvauja tarptautinėse, respublikinėse bei rajoninėse parodose, pelno prizus. Skulptorius yra surengęs daugiau kaip 100 parodų.
Vytautas Ulevičius - Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, net du kartus nuolat rengiamose respublikinėse medžio drožėjų šventėse išrinktas meistrų meistru, pelnęs gausybę kitų reikšmingų apdovanojimų.
Papildyta:
Papildyta:
Papildyta:
Kristaus Atsimainymo cerkvė (XIX a.)Gedimino g. 2
Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupul. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį gyvenamą pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę. Po cerkvės gaisro 1893 m. Piotras Stolypinas padėjo surinkti lėšas cerkvės remontui. XX a. pradžioje buvo pakviestas meistras iš Sankt Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos. Šalia cerkvės - memorialinė lenta Piotrui Stolypinui, žymiausiam buvusiam Kėdainių stačiatikių bendruomenės nariui. Lenta atidengta 2012 m. rugsėjo 21 d. Bareljefą kūrė skulptorius Romas Vilčiauskas, kompozicijos dizaineris - Arvydas Urbelis.
Evangelikų liuteronų bažnyčia (XVII a.)Evangelikų liuteronų vienanavė bažnyčia unikali dėl bažnyčios viduje išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Prie bažnyčios, buvusiose evangelikų liuteronų bažnyčioje, palaidoti žymūs XVII a. Kėdainių gyventojai. Galima rasti Adomo Freitago (1608-1650), karo inžinieriaus, tvirtovių specialisto, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro, asmeninio Jonušo Radvilos gydytojo, Jono Fišerio - vaistininko, ir pašto viršininko, miesto gydytojo ir Kėdainių bažnyčios seniūno - Fridricho Kaneinio (1663 1710) memorialines lentas. I ir II pasaulinių karų metais šalia bažnyčios buvusiose kapinaitėse buvo laidojami vokiečių kariai. 1999 m. pradžioje bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei.
Papildyta:
Aplankom medžių skulptūrų parodą.
Muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių r. savivaldybės pastate. Čia eksponuojami 55 garsaus skulptoriaus ąžuolo dirbiniai istorijos, mitologijos, religijos, gamtos, darbo tematika. Darbai dvelkia lietuviškumu, tik jam vienam būdinga stilistine raiška. Menininko įkvėpimas - lietuvių liaudies kūryba, tradicinė lietuvių tautos kultūra. ,,Lietuvių tautodailės pasaulis buvo ir yra nuolatinis mano kūrybos įkvėpėjas, gyvasis žmogaus ir gamtos darnos mokytojas. Liaudies ornamentas man tarsi raiškus pačios žemės simbolis, tyras gamtos kristalas ir drauge paslaptingas valstiečio pasaulėjautos ženklas",- sako Vytautas Ulevičius.
Meno kritikai teigia, kad ,,nedaugeliui kūrėjų duota taip valdyti medžiagą, formą, ritmą ir liniją, kaip tai daro Vytautas. Kokias temas - mitologinę, religinę, istorinę - beatspindėtų V. Ulevičiaus darbai, visi jie pažymėti vienu ženklu - lietuvybe."
V. Ulevičius gimė ir užaugo Panevėžio rajone (g. 1934 m.), Traupio miestelyje. Gyveno ir dirbo Panevėžyje, Plungėje, daug metų praleido Vilniuje. Galiausiai apsistojo Krakėse, kur atrado puikias sąlygas gyventi ir dirbti. Jo sodyba Krakėse - tarsi muziejus, kiemą puošia skulptūros, namuose gausu medžio drožinių. Akį traukia unikalūs šviestuvai, žavi karūnuotas sostas. Menininko sodybą kasmet aplanko gausybė svečių iš įvairių šalies kampelių, užsienio.
V. Ulevičius sukūrė apie 300 įvairiausių vertingų skulptūrų, padabino ne vieno sodiečio namus, šulinius. Apie trisdešimt ąžuolinių dirbinių puošia Kėdainių kraštą. Jis nuolat dalyvauja tarptautinėse, respublikinėse bei rajoninėse parodose, pelno prizus. Skulptorius yra surengęs daugiau kaip 100 parodų.
Vytautas Ulevičius - Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, net du kartus nuolat rengiamose respublikinėse medžio drožėjų šventėse išrinktas meistrų meistru, pelnęs gausybę kitų reikšmingų apdovanojimų.
Papildyta:
Papildyta:
Papildyta:
Kristaus Atsimainymo cerkvė (XIX a.)Gedimino g. 2
Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupul. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį gyvenamą pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę. Po cerkvės gaisro 1893 m. Piotras Stolypinas padėjo surinkti lėšas cerkvės remontui. XX a. pradžioje buvo pakviestas meistras iš Sankt Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos. Šalia cerkvės - memorialinė lenta Piotrui Stolypinui, žymiausiam buvusiam Kėdainių stačiatikių bendruomenės nariui. Lenta atidengta 2012 m. rugsėjo 21 d. Bareljefą kūrė skulptorius Romas Vilčiauskas, kompozicijos dizaineris - Arvydas Urbelis.
Evangelikų liuteronų bažnyčia (XVII a.)Evangelikų liuteronų vienanavė bažnyčia unikali dėl bažnyčios viduje išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Prie bažnyčios, buvusiose evangelikų liuteronų bažnyčioje, palaidoti žymūs XVII a. Kėdainių gyventojai. Galima rasti Adomo Freitago (1608-1650), karo inžinieriaus, tvirtovių specialisto, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro, asmeninio Jonušo Radvilos gydytojo, Jono Fišerio - vaistininko, ir pašto viršininko, miesto gydytojo ir Kėdainių bažnyčios seniūno - Fridricho Kaneinio (1663 1710) memorialines lentas. I ir II pasaulinių karų metais šalia bažnyčios buvusiose kapinaitėse buvo laidojami vokiečių kariai. 1999 m. pradžioje bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei.
Papildyta:
Dar kavos po vieną. Stalo dekoracija.
Dekoracija prie durių.
Senosios Rinkos aikštė.Dešinėje Nevėžio pusėje pradėjus kurtis miesto tipo gyvenvietei, atsirado ir turgaus aikštė. Kol nebuvo Nevėžio tilto, pavasarį ir rudenį, pakilus vandens lygiui, ne visada buvo galima pervažiuoti per brastą. Žmonės, atvažiavę į turgų, sustodavo dešinėje upės pusėje ir čia parduodavo savo produktus. Gyvenvietei augant, aikštės pakraščiuose pradėjo kurtis sodybos, krautuvės, karčiamos, užeigos namai. Taip atsirado aikštė, kuriai kaip seniausiai Kėdainių turgavietei prigijo Senosios rinkos vardas. XVII a. į Kėdainius pradėjo keltis žydai. Jiems gyventi buvo paskirta Senosios rinkos teritorija. Palaipsniui ši miesto dalis perėjo į žydų rankas ir nuo XVII a. antrosios pusės Senoji rinka pradėta vadinti Žydų rinka.
Papildyta:
Sinagogų kompleksas (XVII-XIX a.)enosios Rinkos a.
Senosios rinkos aikštėje yra dviejų sinagogų kompleksas. Viena jų - XVII a. pabaigą menanti halinė vasarinė sinagoga (1784 m. po gaisro perstatyta). Ji yra viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Šioje sinagogoje studijavo žymus žydų mąstytojas Gaonas Elijahu. Kita XIX a. pradžioje pastatyta mažoji sinagoga atliko ir mokymo funkcijas. Nuo 2002 m. rugpjūčio 16 d. joje duris atvėrė Daugiakultūris centras, organizuojantis parodas, klasikinės muzikos koncertus, džiazo vakarus, konferencijas, seminarus, vykdantis edukacinę veiklą.
Šį kartą Kėdainių matėm tiek , kitą kartą pamatysim daugiau
.
Dekoracija prie durių.
Senosios Rinkos aikštė.Dešinėje Nevėžio pusėje pradėjus kurtis miesto tipo gyvenvietei, atsirado ir turgaus aikštė. Kol nebuvo Nevėžio tilto, pavasarį ir rudenį, pakilus vandens lygiui, ne visada buvo galima pervažiuoti per brastą. Žmonės, atvažiavę į turgų, sustodavo dešinėje upės pusėje ir čia parduodavo savo produktus. Gyvenvietei augant, aikštės pakraščiuose pradėjo kurtis sodybos, krautuvės, karčiamos, užeigos namai. Taip atsirado aikštė, kuriai kaip seniausiai Kėdainių turgavietei prigijo Senosios rinkos vardas. XVII a. į Kėdainius pradėjo keltis žydai. Jiems gyventi buvo paskirta Senosios rinkos teritorija. Palaipsniui ši miesto dalis perėjo į žydų rankas ir nuo XVII a. antrosios pusės Senoji rinka pradėta vadinti Žydų rinka.
Papildyta:
Sinagogų kompleksas (XVII-XIX a.)enosios Rinkos a.
Senosios rinkos aikštėje yra dviejų sinagogų kompleksas. Viena jų - XVII a. pabaigą menanti halinė vasarinė sinagoga (1784 m. po gaisro perstatyta). Ji yra viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Šioje sinagogoje studijavo žymus žydų mąstytojas Gaonas Elijahu. Kita XIX a. pradžioje pastatyta mažoji sinagoga atliko ir mokymo funkcijas. Nuo 2002 m. rugpjūčio 16 d. joje duris atvėrė Daugiakultūris centras, organizuojantis parodas, klasikinės muzikos koncertus, džiazo vakarus, konferencijas, seminarus, vykdantis edukacinę veiklą.
Šį kartą Kėdainių matėm tiek , kitą kartą pamatysim daugiau
.
