Dėlionė ,,Lietuva''

Dar Kairėnų sodo grožio




















Papildyta:




Japoniškas sodas

Kadagių slėnis pavasarį



http://www.turistopa...s/#.V1mZabuLSUk












Papildyta:

Bubių dvaras (Grafo Zubovo restoranas - viešbutis), Šiaulių rajonas.




Papildyta:
http://www.grafozubovo.lt/lt/


Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Bubiuose buvo gyventa jau V amžiuje. Dubysos pilis ant greta Dubysos upės esančio kalno buvo pastatyta apie 1230 metus. Jos apylinkėse plėšikavo 1236 metais Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. O 1348 metais ir 1358 - pilį sudegino kryžiuočiai. Iki mūsų dienų išliko Bubių piliakalnis, vadinamas Pilale.

XVI amžiuje Bubiai buvo Aukštelkų valsčiaus sodyba, o XVIII amžiaus antroje pusėje išaugo į kaimą. Po paskutiniojo 1795 metų Lietuvos – Lenkijos padalinimo Bubiai pradėjo formuotis kaip dvaras, kai Rusijos imperatorienė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas.

Pačiame Bubių dvare buvo įsikūrusi pradžios mokykla, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Bubių dvaro sodybos ansambliui taip pat priklausė didelis parkas, XIX a. pastatyta ir XX a. pradžioje rekonstruota arklidė, grūdų sandėlis, sodininko namas, sarginė, mokytojų namas, trys kumetynai, tvartas, siloso bokštas, dvi daržinės, spirito varykla, spirito saugykla, ūkinis pastatas, namas, lentpjūvė ir joje esanti technika… Daugybę metų tai buvo svarbus kultūrinis ir ūkinis centras.
Nuo 1999 metų Bubių dvaras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų objektų paveldo sąrašą. Šiuo metu vienas iš dvaro pastatų yra rekonstruotas. Jame įsikūręs “Grafo Zubovo” viešbutis ir restoranas. Info iš interneto.









Papildyta:

















Papildyta:

Šiaulių dviračių muziejus.



http://www.muziejai...._...040&meniu=0

Vienintelis dviračių istorijai skirtas muziejus Lietuvoje buvo įkurtas 1980 m. Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“ ir 1993 m. perduotas „Aušros“ muziejui. Muziejaus ekspozicija pasakoja vienos iš seniausių, populiariausių susisiekimo, sporto, ekologiškos transporto priemonės – dviračio – atsiradimo istoriją ir raidą. Muziejuje vyksta įvairūs dviračių populiarinimo renginiai, pristatomos parodos, vykdomos prevencinės ir edukacinės akcijos.
Pažintis su ekspozicija prasideda nuo seniausių dviračių, eksponuojamų trečiame muziejaus aukšte. Čia rodomas medinis dviračio prototipas – „seleriferis“ – „bėgiojanti mašina“, kuria 1792 m., pasispirdamas kojomis, po Paryžių važinėjo grafas de Sivrakas.
Unikaliausias ekspozicijoje yra XIX a. pr. Žagarėje sukonstruotas namų darbo dviratis. Visos jo dalys yra namų darbo, nukaldintos iš geležies arba pagamintos iš medžio.
Vienas seniausių eksponatų – 1905 m. iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas su raudonu aksomu aptrauktu mediniu balneliu.
Lankytojai išvys ir šiuolaikinių dviračių, tarp jų – šiaulietės tarptautinės klasės sporto meistrės Vilmos Rimšaitės BMX dviratį, sportininkų apdovanojimų, dviračių sporto aksesuarų.
Apsilankiusieji muziejuje sužinos ir apie dviratininkus, savo žygiais garsinusius Lietuvos vardą pasaulyje, galės išvysti dar neįprastus, ateities transportu vadinamus velomobilius. Ypatingo dėmesio verti juvelyriški H. Sutkaus pagaminti veikiantys dviračių modeliukai, agentūros „Factum“ pripažinti mažiausiais dviračių modeliais Lietuvoje.
Muziejaus pirmame aukšte rengiamos parodos, įrengta vaizdo peržiūrų vieta.
2011 m. muziejaus ekspozicija buvo papildyta penkiamilijoniniu dviračiu, pagamintu gamykloje „Baltik Vairas“.
Info iš interneto.


Papildyta:

Papildyta:

Šiaulių miesto perliukai

Papildyta:













Papildyta:











Papildyta:
Rudaminos piliakalnis , Lazdijų rajonas



Tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Ši kalva užima 2 ha, o jos absoliutinis aukštis – net 195 m virš jūros lygio. Kalvą juosia šlapios pievos ir pelkės.

Pagal T. Narbutą ir J. Basanavičių, Rudaminoje, jotvingių pilių vietoje, kunigaikštis Ringaudas 1240 m. pastatė pilį, kurioje 1251 m. Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi. Kryžiuočiai šią pilį sunaikino 1381 m., pirmą kartą šturmui panaudoję naują ginklą – paraku šaudančias bombardas. Be to, J. Basanavičius Rudaminos piliakalnį siejo ir su kita pilimi – Vygando Marburgiečio kronikoje minimu Naujapiliu.
Piliakalnis buvo įrengtas saugioje, gerai gamtos kliūčių apsaugotoje vietoje. Išorinė net 5–8 m aukščio pylimo pusė susilieja su kalvos šlaitu, todėl piliakalnis atrodo ypač aukštas ir stačiais šlaitais. Aikštelę nuo pylimo dar skiria apie 20 m pločio ir 3 m gylio griovys. Šiaurinė pylimo dalis buvo nukasta, darant įvažiavimą.
R. Kulikauskienės ir P. Kulikausko vadovaujama ekspedicija piliakalnio aikštelėje ištyrė 220 m2 plotą. Aptiktas kultūrinis sluoksnis su lipdytų bei žiestų puodų šukėmis, gyvulių kaulais ir kitais radiniais. Taip pat čia rasta buvusių židinių pėdsakų, o šalia jų – suanglėjusių grūdų liekanų. Rasti ruošiniai bei metalurgų įrankiai rodo, kad geležiniai dirbiniai čia ne tik naudoti, bet ir gaminti. Apie kryžiuočių antpuolius liudija pylime rasti strėlių antgaliai.
Nuo Rudaminos piliakalnio atsiveria plati panorama į apylinkes. Info iš interneto

http://www.piliakaln...iakalnis_id=274

Papildyta:

Vilniaus trupinėliai