QUOTE(Natuke @ 2006 12 05, 23:49)
Sveikos mamos
Ir aš pas jus
Kadangi mano šeima kalėdų nešventė, turejau visas tradicijas kurti pati, bandyti pasiskolinti kitų tradicijas...
Tai va
Kučių vakarą mes pastatysim ir papuošime eglutę - ji turės stovėt iki rusų kaledų. Po to padėsim dovanas po eglutę (visus supakotus, kad nesimatytu kas ten yra). Vaikai eis miegoti, o mes paimsim mažiuką ir keliausim nakčiai į jau tradicinį naktinį bažnyčios tarnavimą. Būna visada turininga, įdomu ir linksma, melsimes, klausysim pamokslų, giesmių, eileraščių, mini vaidinimų... bus vaišių. Kai pavargsim, eisim namo (turbūt iki ryto jau nebeištversim

). Iš ryto su vaikiais žiurėsim dovanas, po to vesim vaikus į jiems skirtą bažnyčios renginį. Po pietų švesime kaledas šeimoje. Valgysim skanų maista, bendrausime ir žaisime su vaikais.
Kaip smagiai jus svenciat
QUOTE(Saltanose @ 2006 12 06, 00:27)
O mes pagalvojom, kad gal galim apsieiti be tų dovanų sau ir padovanoti nors trupinėlį džiaugsmo kitiems.
Buvom naujakuriai savo sodyboje. Kaip tyčia reikėjo taisyti šulinį. Nieko nepažįstam. Padėti paprašėm tokį vyriškį. Toks suvargęs buvo, kad mums pasirodė vyresnis nei iš tikrųjų yra. Jis išsikalbėjo su vyru, kad namie jo laukia jauna žmona ir trys maži sūnūs bei dar globojama mergaitė. Atėjo Kūčių vakaras. O mes tik pavakary grįžom suplukę namo: reikėjo pasirūpinti dovanėlėmis tiems vaikučiams. Tuo metu aš laukiausi, tai ir apsisukimai nebuvo tokie greiti.

Galiausiai sėdom į mašiną ir nukūrėm į gretimą miestelį, susiradom tokį varganą namelį. Namuose degė šviesa. Sutarėm su vyru, kad dovanėles padėsim paslapčia. Aš pasisiūliau išžvalgyti teritoriją (čia padėjo mano profesinės žinios), o vyrui nurodžiau, kur padėti dovanas. Vyras išdėliojo 4 dovanėles ant laiptų ir pabeldė į duris. O jau tada kad sprukom, kiek kojos nešė. Tik girdėjom, kaip atsiverė duris ir kažkas iš nuostabos šūktelėjo. Pasigirdo vaikų klegesys. O mes bėgam ir juokiamės. Tik pro šalį ėjęs vyras labai jau įdėmiai mus nužvelgė, nes mes įtartinai greitai įpuolėme į mašiną ir nurūkome. Juk tokie laikai, ką žinai, kas čia tokie vakarais trankosi.
Tikimės, kad tie vaikučiai pagalvojo, kad stebuklų tikrai yra, ir Kalėdų Senelis neužmiršta nei vieno vaikučio. Taip nieks ir nesuprato, iš kur tą vakarą atėjo tas paslaptingasis Senelis... Ir mes gavom dovaną tą vakarą, tik jos nepačiupinėsi- ji širdy...
Super
Cia tai istiesu Kaledos ir jums ir tai seimai