Lolita (1962) - pamenu, knyga jau buvo vidutinė, tai gal tikėtis, kad filmas labiau sudomins, buvo naivu. Bet bent jau pabandžiau. Iš esmės patiko man parinkti aktoriai, Lolitos mamos personažas itin šauniai pateiktas, atmosfera irgi buvo ganėtinai gera. Norisi pagirti už subtilumą ir estetiškumą. Kaip iš ekranizacijos, asmeniškai man pritrūko dėmesio Humberto praeities santykiams su moterimis ir mergaitėmis. Peržiūrėjau per 3 kartus (vis tikėjausi lūžio matyt), pradžia kažkiek įtraukusi buvo, bet vėliau vis nuobodžiau tapo, į pabaigą kelias minutes ir prasukau. Nelabai.
Breaking the Waves (1996) - o šis tai labai patiko. Emily Watson tiesiog puiki, o ypač smagu, kad tai buvo pirmas jos vaidmuo didžiajame ekrane (prieš tai tik berods vienam tv filme tevaidino) ir toks vykęs. Siužetas sukėlė daug minčių ir emocijų. Pradžioj, atrodė kaip laiminga dviejų žmonių gyvenimo pradžia, kad net nesitiki, kaip tuoj viskas pasikeis į slegiančią pusę. Kaip ir žiūrint kitą režisieriaus filmą Dancer in the Dark, taip ir šiame man patiko tas ,,buitiškumas'', dialogai, vaidyba natūrali, žmonės su savo netobulumais, jokio dirbtinumo.
Army of Darkness (1992) - trečia Evil Dead dalis, fantastinė siaubo komedija. Daug chaoso kaip ir ankstesnėse dalyse, bet šįsyk tas chaosas manęs nė trupučio nebeįtraukė, tie visi lakstantys baisūs padarai, mūšiai... Žodžiu, nepatiko.
Na, ir matyt būsiu paskutinė, kuri dar nebuvo mačiusi
The Lord of the Rings: The Fellowship of the Ring (2001). Į pabaigą jau kiek pavargau (nepaisant to, kad ten daugiausiai veiksmo), šiek tiek prailgo man tos beveik 3h. Bet šiaip jau patiko tiek, kad į ateities planus ,,įsirašyčiau'' kitas dalis. Gražus ir įdomus pasaulis (įsivaizduoju, kaip nuostabu būtų žiūrėt kino teatre

), pakankamai įtraukianti istorija, nenuobodūs dialogai ir personažai.