Pasyvus namas - 26 tema

#529
Beje, iki rytojaus ryto turiu apsispręsti, kokį vamzdį į grindis dėti: 16 mm ar 20 mm. Žingsnis nesikeistų. Visur kas 20 cm, tik ties vitrinomis patankinta iki 10 cm. O antro aukšto vonios patalpoje - kas 15 cm.

Jei vamzdis 16 mm, tai sistemoje būtų 95 litrai vandens, jei vamzdis 20 mm, tai sistemoje būtų 160 litrų vandens. ŠS naudingumui, kiek suprantu, geriau, kuo daugiau sistemoje vandens. Ar klystu? Kainos skirtumas tarp sistemų - 823 Lt. Ar verta mokėti papildomai tuos pinigus? Gal jie greitai atsipirks? Ar neatsipirks?
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 05 26, 19:54)
Prieziura klauso smile.gif
Del pleveles - niekas man neirodys, kad ji duoda nauda, jei neturi oro tarpo.

Nesureiksminciau tu pleveles trukumu.
Kodel sone vata, nzn, o ne EPS.

4u.gif Plevėlė buvo įskaičiuota į pasiūlymą, tai ir dėjau ją. Ypač kai gaunu už gerą kainą. O vata todėl, kad geriau amortizuoja nei EPS. Be to, kadangi po grindimis vata, tai ir šonuose vata. Man atrodo, kad taip paprasčiau. EPS privalumas tik toks, kad pigiau. Beje, toks pats storis EPS, palyginti su vata, turi prastesnį šilumos laidumą. Įtariu, kad nedėsiu tų papildomų XPS pirmame aukšte, kaip siūlo Bangas. Aišku dar turiu laiko pagalvoti kelias dienas, bet sėdžiu su temperatūra, tai sunkiai galvojasi.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 05 26, 19:54)
Prieziura klauso smile.gif

Beje, tai viskas gerai? Ar kaip?
Atsakyti
#530
Nzn stipriai apie SS efektyvumus, bet kai konstravau sild sistema sau, emiau talpas, katila ir t.t, kad kuo maziau butu silumnesio. Juk kuo jo maziau, tuo silumos gamintojas greiciau ir lengviau ji isildys....
As desiu 16 Tece, jau isigyti.

Snd iskilo pirmos 4 eiles muro - jauciuos rimtai pradejes statybas biggrin.gif

: is esmes viskas tada gerai pas tave


QUOTE(cibulis @ 2014 05 26, 19:05)
Beje, iki rytojaus ryto turiu apsispręsti, kokį vamzdį į grindis dėti: 16 mm ar 20 mm. Žingsnis nesikeistų. Visur kas 20 cm, tik ties vitrinomis patankinta iki 10 cm. O antro aukšto vonios patalpoje - kas 15 cm.

Jei vamzdis 16 mm, tai sistemoje būtų 95 litrai vandens, jei vamzdis 20 mm, tai sistemoje būtų 160 litrų vandens. ŠS naudingumui, kiek suprantu, geriau, kuo daugiau sistemoje vandens. Ar klystu? Kainos skirtumas tarp sistemų - 823 Lt. Ar verta mokėti papildomai tuos pinigus? Gal jie greitai atsipirks? Ar neatsipirks?
Papildyta:

4u.gif Plevėlė buvo įskaičiuota į pasiūlymą, tai ir dėjau ją. Ypač kai gaunu už gerą kainą. O vata todėl, kad geriau amortizuoja nei EPS. Be to, kadangi po grindimis vata, tai ir šonuose vata. Man atrodo, kad taip paprasčiau. EPS privalumas tik toks, kad pigiau. Beje, toks pats storis EPS, palyginti su vata, turi prastesnį šilumos laidumą. Įtariu, kad nedėsiu tų papildomų XPS pirmame aukšte, kaip siūlo Bangas. Aišku dar turiu laiko pagalvoti kelias dienas, bet sėdžiu su temperatūra, tai sunkiai galvojasi.
Papildyta:

Beje, tai viskas gerai? Ar kaip?

Atsakyti
#531
QUOTE(*** @ 2014 05 26, 08:47)
Siektiek gailiuos kad nesumasciau pats i 2a grindis vatos idet, kazkaip niekas is statybininku nepasiule, zingsniai bunant apacioi girdis.

Gal būt jus paguos tai, kad sako ta jbn grindinė vata kainuoja 353Lt? Aš tikrai tiek nemokėsiu. Įdomu, medžio plaušo plokštė turėtų neblogai izoliuoti garsą, kiek ji kainuoja?
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 05 26, 09:13)
Kompensacinis sluoksnis turi būti kuo minštesnis. Jo funkcija yra užtikrinti tarpelį tarp sienos ir grindų, kad besiplėsdamos grindys "neišstumtų" sienų į lauką kelis mm.

Kaip jūs manot - kiek laipsnių svyruos Cibulio grindų temperatura? 10? Ir koks realus pailgėjomas betone susidarys dėl tokio mažo dt? kažkaip sureikšminate tai, ko PN/EE neturi.
Dėčiau 5cm EPS100 arba XPS perimetru nuo sienos ir nesukčiau galvos. Nebent linoleumas ar kiliminė danga - tuomet reiktų statant baldus prisiminti tą EPS. Nors 2cm palys į tinką, dar plintusas kažkoks, o ir baldų kojos dažniausiai įtrauktos 3-5cm nuo krašto būna.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 05 26, 09:13)
Mūriniai namai irgi braška kai pastatomi neteisingai ir į grindis paduodamas KKK karštas vanduo be pamaišymo.

Cibuli, va dar argumentas prieš KKK biggrin.gif bet manau jau nebegręsia smile.gif
Atsakyti
#532
QUOTE(korida @ 2014 05 26, 13:44)
tada is principo tiktu toks mazgas , bet manu nereikia cia tiek sureiksminti uztektu ir 3cm eps  .
pats dejau 2cm 100eps


Pas mane, pirmame aukšte, iš vis kelių milimetrų standartinė, atrodo "Knaufo" kompensacinė juosta doh.gif . Aš čia iš vis tyliu doh.gif .
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 05 26, 19:38)
Reikalinga SM techninė priežiūra.


Plėvelę ant kraštų aš būtinai užleidinėčiau, kad betonas tiesiogiai ant vatos neišbėgtų, bet tai pataisoma, su pleistru daklijuojant plėvelės lopus. Tik plėvelės gali nevadinti atspindinčia - neapgaudinėk savęs mirksiukas.gif .

Kad po vamzdžių užpylimo smėliu jie jaučiasi, mano nuomone tragedijos nėra. Spausis jų apšiltinimas o ne patys vamzdžiai, bet aš tai pavadinčiau darbo broku. Patingėjo darbininkai dar kelias tonas smėlio į tavo antrą aukštą sunešti hihihi.gif

Visa kita man kaip ir neužkliuvo, nebent dar armatūra, kas ten per armatūra?
Atsakyti
#533
QUOTE(Vilienė @ 2014 05 26, 20:21)
Kaip jūs manot - kiek laipsnių svyruos Cibulio grindų temperatura? 10? Ir koks realus pailgėjomas betone susidarys dėl tokio mažo dt? kažkaip sureikšminate tai, ko PN/EE neturi.
Dėčiau 5cm EPS100 arba XPS perimetru nuo sienos ir nesukčiau galvos.


Gal ir teisybė, nes betonui sukietėjus jis kažkiek susitrauks ir automatiškai atsiras laisvumo perimetre.


QUOTE(mintas @ 2014 05 26, 22:58)
Pas mane, pirmame aukšte, iš vis kelių milimetrų standartinė, atrodo "Knaufo" kompensacinė juosta  doh.gif


Iš šildomų grindų šilumai tekant į šoną (sienos apačią) ji neduoda naudos, nes yra šildomas rostverkas, o ne šiltoji namo erdvė.
Šaltos (+19C) sienos apačios ilgis visame name bus sakykim 60 m, šiltų (+23C) grindų betono aukštis 0,08m. Bendras nenaudingai šildomas šoninio paviršiaus plotas 4,8 m2. Ne taip ir mažai.
Atsižvelgiant į temperatūrų skirtumą (23-19=4C), Knauf kompensacinės juostos laidumą (0,04 W/mK) ir storį (0,5cm) susidaro nedaudingas šilumo srautas, lygus:
4,8 x 4 x 0,04 / 0,005 = 153W,
Cibuliui įdėjus vatos pasidaro 4,8 x 4 x 0,035 / 0,03 = 22W
įdėjus mano siūlomus 5cm XPS pasidaro 4,8 x 4 x 0,03 / 0,05 = 12W

Manau nėra prasmės šildyti rostverką ir polius neatskiriant grindų, nes nuostoliai apčiuopiami. Kuo Šiltesnis rostverkas, tuo didesni nuostoliai per polius.
Atsakyti
#534
Paskaičius Cibulio grindų kompensacinių juostų svarstymus man kilo kitas klausimas - o ar čia yra problema ir kaip ta problema sprendžiama pastatuose su plokštuminiais pamatais? Tokiu atveju visa plokštė kietai surišama su sienų konstrukcija be jokio kompensavimo - teoriškai keičiantis grindų temperatūrai, kažkas turėtų judėt. Kaip yra praktikoje?
Atsakyti
#535
QUOTE(Verteris @ 2014 05 27, 11:49)
Paskaičius Cibulio grindų kompensacinių juostų svarstymus man kilo kitas klausimas - o ar čia yra problema ir kaip ta problema sprendžiama pastatuose su plokštuminiais pamatais? Tokiu atveju visa plokštė kietai surišama su sienų konstrukcija be jokio kompensavimo - teoriškai keičiantis grindų temperatūrai, kažkas turėtų judėt. Kaip yra praktikoje?


Plokštė yra storesnė ir stipriai armuota, be jokių kompensacinių siūlų. Tai vientisa konstrukcija.
Jokių temperatūros skirtumų ten nėra, nes nėra šaltesnio rostverko ir šaltų polių su savo papildomais nuostoliais. Viskas sušyla tolygiai. Ten ši problema neegzistuoja.
Atsakyti
#536
QUOTE(BangaS @ 2014 05 27, 09:30)
Manau nėra prasmės šildyti rostverką ir polius neatskiriant grindų, nes nuostoliai apčiuopiami. Kuo Šiltesnis rostverkas, tuo didesni nuostoliai per polius.


Dėkui, kad suskaičiavai. Visad geriau orientuotis, kai matai skaičius prieš akis. Pritariu, kad nuo šiltų grindų, rostverką reikėtų labiau termoizoliuoti, tik vienas niuansas. Rostverką nuo grindų tereikia atskirti tik tokiu termoizoliacijos sluoksniu, kad kompensuoti temperatūrų skirtumą tarp sienos, kuri tiesiogiai kontaktuoja su rostverku ir šildomų grindų, kurios labai nedaug bus šiltesnės už sienas. Todėl manau, kad Cibulio pasirinktas akmens vatos sluoksnio storis yra su kaupu pakankamas. Nėra prasmės labiau termiškai atskirti grindų nuo rostverko, nes vis tiek visa šiluma į rostverką per sienas nueis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 27 gegužės 2014 - 13:40
#537
QUOTE(BangaS @ 2014 05 27, 12:02)
Ten ši problema neegzistuoja.


Pala, pala.

Kad ir kokia stabili temperatūra bebūtų, kelių laipsnių ribose ji vis tiek keisis. Manyčiau, kad temperatūros kitimo diapozonas gali siekti ~10C laipsnių, gal ir daugiau. Nors tai yra įpatingai mažas diapozonas bet vis tiek. Sienoms pagamintoms iš kitų statybinių medžiagų bus kitoks temperatūrinis matmenų kitimas, taip kad labiau besipliačiančios medžiagos gali plėsti mažiau besiplečiančias g.gif . Aišku, gerai termiškai izoliuotų pastatų atveju, toks matmenų kitimas dėl mažo temperatūrų skirtumo turėtų būti neaktualus, bet jis vis tiek yra.
Atsakyti
#538
QUOTE(mintas @ 2014 05 27, 13:51)
Pala, pala.

Kad ir kokia stabili temperatūra bebūtų, kelių laipsnių ribose ji vis tiek keisis. Manyčiau, kad  temperatūros kitimo diapozonas gali siekti ~10C laipsnių, gal ir daugiau. Nors tai yra įpatingai mažas diapozonas bet vis tiek. Sienoms pagamintoms iš kitų statybinių medžiagų bus kitoks temperatūrinis matmenų kitimas, taip kad labiau besipliačiančios medžiagos gali plėsti mažiau besiplečiančias  g.gif . Aišku, gerai termiškai izoliuotų pastatų atveju, toks matmenų kitimas dėl mažo temperatūrų skirtumo turėtų būti neaktualus, bet jis vis tiek yra.


G/B monolitas yra šiek tiek plastiškas, kad ir kaip netikėtai skambėtų. Temperatūra galėtų kisti ir 50C, monolito "dėžutei" nieko nenutiktų, nebūtų jokių skilimų. Spėju, kad dažniausia skilimai atsiranda kai prie sukietėjusios sienos prilipdoma šviežia ir šiai kietėjant mažėja jos matmenys ir tai sąlygoja skilimus. Betonas kietėdamas traukiasi ~0,3-0,6% kiek atsimenu.
Atsakyti
#539
QUOTE(BangaS @ 2014 05 27, 16:03)
G/B monolitas yra šiek tiek plastiškas, kad ir kaip netikėtai skambėtų. Temperatūra galėtų kisti ir 50C, monolito "dėžutei" nieko nenutiktų, nebūtų jokių skilimų. Spėju, kad dažniausia skilimai atsiranda kai prie sukietėjusios sienos prilipdoma šviežia ir šiai kietėjant mažėja jos matmenys ir tai sąlygoja skilimus. Betonas kietėdamas traukiasi ~0,3-0,6% kiek atsimenu.


Aš ir turėjau galvoje šitą problemą (ne šilumos nuostolių išvengimą). Čia kažkurioje temoje (gali ir šitoje) kažkas rašė, kad išliejus grindis be kompensacinių juostų palei sienas ir paleidus karštą termofikatą į grindis tiesiai iš KKK mūrinis namas 'braška'. PP atveju gaunasi kažkas panašaus - pamato plokštė yra kietai sujungiama su sienų konstruktyvu (o sienos gali būt ir iš blokelių, plytų, etc., ne GB monolitas). Tai keičiantis grindų temperatūrai (ekstremalumų nenagrinėjam, pakaks 10C) teoriškai kažkoks judėjimas gali būt. Tai ir įdomu, ar čia problema užprogramuojama ar vis tik, kai pamato plokštės temperatūros kinta nedideliame rėžyje, tie dimensijų pokyčiai minimalūs?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Verteris: 27 gegužės 2014 - 16:00
#540
QUOTE(Verteris @ 2014 05 27, 16:59)
Aš ir turėjau galvoje šitą problemą (ne šilumos nuostolių išvengimą). Čia kažkurioje temoje (gali ir šitoje) kažkas rašė, kad išliejus grindis be kompensacinių juostų palei sienas ir paleidus karštą termofikatą į grindis tiesiai iš KKK mūrinis namas 'braška'. PP atveju gaunasi kažkas panašaus - pamato plokštė yra kietai sujungiama su sienų konstruktyvu (o sienos gali būt ir iš blokelių, plytų, etc., ne GB monolitas). Tai keičiantis grindų temperatūrai (ekstremalumų nenagrinėjam, pakaks 10C) teoriškai kažkoks judėjimas gali būt. Tai ir įdomu, ar čia problema užprogramuojama ar vis tik, kai pamato plokštės temperatūros kinta nedideliame rėžyje, tie dimensijų pokyčiai minimalūs?

1. Betonas plečiasi vienodai, kaip PP, taip ir sienų monolito.
2. PP plėtimąsi riboja ne tik labai mažas delta t, bet ir ne prastas armavimas. Todėl PN/EE nebraška smile.gif
Teorišką judėjimą galite suskaičiuoti susiradęs betono linijinio plėtimosi koeficientą, buvau nesenai suradęs ir įdėjęs, nepamenu po kablelio keturi ar penki nuliai.
Atsakyti