QUOTE(ause makaliause @ 2014 09 30, 15:25)
Raudona spalva ir man pati gražiausia, ji tokia labai universali ir tinka visiems
Man irgi šuniukas turi būt kambaryje, šalia, kad visada galėtum pačiūpinėti, pasibūčiuoti, paglostyti, paniurkyti
Va pažįstami juodulį laiko voljere, nesuprantu, kam jis tada išvis reikalingas. Nupirktas su dokumentais, nuskustas ir dar voljere
Ir taip jau antrą juodulį jie laiko
Man tai nežinau juodukai, nelabai neša į voljerinius šunis. Vat Domiui reikia pasicekavinti, sėdim arbatą geriam ir jis šalia klausosi pletkių, eini į dušą jis už durų guli laukia. Mes antrame aukšte ir jis šalia. Jis net per naktį miega šalia lovos. Nu jis toks, kad be žmogaus niekur.
Na jei dar dalyvausim parodose tai turbūt visai ir nieko būtų sudalyvaut, nes mums Jonava nepertoliausia
Tik su parodom man kažkaip labai sunku. Supratau, kad čia labai nelengvas dalykas... 





Na jei dar dalyvausim parodose tai turbūt visai ir nieko būtų sudalyvaut, nes mums Jonava nepertoliausia


Tanas visą gyvenimą pramiegojo šalia mano lovos,net per didžiausius karščius.Guli šaia ir lekuoja neįmanoma būdavo miegot per jo šniokštimą.Nesuprantu kam laikyti šunį voljere.Jis ne sargs jis tik skambutis.Nei apgins nei saugos.Pigiau nusipirkti lempą tada. Tanas irgi buvo kompanijos vaikas.Džaikas jau toks darosi

Dėl parodų nieko priprasit.Nelengva,visko būna ir nusivylimų ir pykčio.reikia laiko.Pripranti paskui be jų sunku
