QUOTE(Ditele @ 2014 08 04, 18:21)
Žinok, kvapas turėtų būt, bet nebuvo net, kai valė jas

Aha, va ražieną, tai veltui pasirinko-na, bet, manau, dabar jam ilgai nekils noras ant užpakalio čiuožt

aha, čiuožinėja ir kai nuskustas užpaklis būna po kirpyklos

. Dosiką kirpyklon vežam kas mėnesį, bet vieną mėnesį tik maudo, šukuoja ir nagus, pėdutes, ausis sutvarko, o kitą mėnesį-jau ne tik tai padaro, bet ir apkerpa. Žodžiu, kerpamas Dosikas kas du mėnesiai

. O Domiuką kas kiek kerpi Tu?
Oj, vargšas Domiukas-pastrigo

Dosius tai yra taip namuos pusę kūno pastrigęs, kai kamuoliuką iš po sofos traukės-įlįst įlindo, o išlįst ir neišlenda galva
Ai aš dabar maudau kas dvi savaitęs, nes vasarą ryte po rasa braido tai kojytės labai veliasi

tuo pačiu paskutu ir pakerpu truputį, bet tik galiukus, nes arumas sakė augint kailį iki parodų, nu tai ir auginam

Ir tą smulkią higieną, kaip ausys ir pėdutės stengiuosi kas savaitę atlikti, kas dvi
Galva perdidelė buvo

neįvertina matyt jie savo kubaturos, nu ne kokie rusų žaisliukai kurie galėtu po lova slėptis
Papildyta:
QUOTE(linadrija @ 2014 08 04, 22:37)
labutis,
skaitau ir suprantu, kad labai mažai žinau, kad ir pvz apie analines liaukas... Net nemačiau, kad Deris ant užpakalioko čiaužiotų

, na, kartais būna, kad guli ir staigiai šoka, pasikapsto sau užpakalį, pabėgioja (lyg kas kąstų) ir vėl gerai. Bet turbūt čia ne tai
Smagu, kad visos džiaugiatės juoduliais, ir visi jie, žiūriu, kaip vaikai

Va, šiandien Deriukas gulėjo prie mūsų kojų ir dukrytė lipdama užmynė (net nepamačiau ar uodegą ar ką prie jos), tai Deris kaip puolė bėgt, tada greita atgal, užšoko ant manęs kaip vaikas apsikabino ir gulėjo drebėdamas

, niu kaip mažas vaikutis - viens prie vieno
P.S. sisioja dar nekeldamas kojos
Ne nemanau, kad čia analinės liaukos. Šiaip kaip ir pagrindinis tas simptomas, tai smarkus nemalonus kvapas ir vat ilgai čiaužo ant užpakaliuko. O kad pačiuožia ir bėga, tai nemanau. Domėjausi kažkiek, tai galima ir pačiam tas ananlines liaukas prasivalyti, nu bet aš nežinau, nu gal ir išdrįsčiau
tai jau tikrai, kaip vaikai

tai, kad ir elgesys toks, ateina prisiglaudžia.
Deriukas ilgai bręsta, ai dar ir geriau man atrodo. Va pas mane kelią koją, tai ir tampomės čiut ne prie kiekvieno medžio, aišku žino fu ir jau eina ramiai, nors matau, kad norėtu.
Vakar pasivaikščiojimo metu sutikom du paauglius, nu ramus normalus, bet Domiui vistiek reikia būtinai pas juos, nu būtinu būtiniausia, nei fu, nei negalima, niekas nepadeda. paleidau biški nuo pavadažio, paėjo sustojo, žiūri. Vat pro vienus praeina ramiai, nu pro kitus praeit negali. Tas pats ir su šunim. Į vienus nereaguoja, į kitus žut būt nori.

dabar tai jei matau, kad labai nori, tai pradedu bėgti ir prabėgam ramiai, tada neturi laiko kada jis rautis. Pastebėjau, kad jau pradėjo pats norėt bėgti. Anksčiau kaip sliunkius eidavo, dabar jau eina, bėgioja ir nebereikia jau raginti.