QUOTE(buratinas:) @ 2014 08 25, 15:22)
ne,ne depresija sukele nora skirtis.santuoka man kele depresija.nu ir polinki turiu,kasbeko.mes abu labai neatitikom vienas kito jokiam lygyje.abu stengemes,bandem,abu nukvakom,o issikyrus abiems palengvejo ir pralinksmejo.sprendima as priemiau,kaip ir visus sprendimus.pasimokiau daug.nebebuti boba su kiausais,maziau vadovauti,labiau isklausyti.ir rinktis tinkamus zmones i draugus/vyrus/meiluzius.jei santykiai tampa nenutrukstamu darbu ir nepasitenkinimu,nera ko save ir kita kankint.gyvenimas trumpas.reik juo megautis.
Buratine, naujiena , tai

kaip iš giedro dangaus. Man daug kur santykiai - nenutrūkstamas darbas ir nepasitenkinimas, šeimoje aš ilsiuosi, t.y. būnu visiškai savimi, beveik. Bet tai nereiškia, kad kartais nepasikankinam. Dažniausiai tai būna susiję su kažkokiais lūkesčiais iš kito, o ne iš savęs.

Na, bet kažkiek atitinkam tuos lūkesčius, matyt. bet tai aš čia nei prie ko. Aišku, svarbu pasirinkimas, bet kartais, jei blogai pasirenki ir išsiskiri, tai nebūna jokio gailesčio.

Na, o jei užkabina kokia situacija, tai "kažkoks velnias nešė į tą galerą" ...
Papildyta:
QUOTE(Daniella @ 2014 08 25, 15:45)
buratinai, bet gal čia žingsnis link svajonės išsipildymo...
Man kai užplaukia, noris išvažiuot gyvent į kitą miestą, tiksliau į miestelį.

Bet man visada noris, ir kai neužplaukia, tik per užtemimus ypatingai.
Man vaikystėje labai norėjosi kažkur kitur gyventi, pradėti iš naujo, pakol neatsirado kažkokie jausmai, prisirišimas prie kai kurių žmonių.
Papildyta:
QUOTE(Pinot noir @ 2014 08 25, 15:30)
vaje, kiek čia permainų.
Kad tik tau būtų nuo to geriau ir galėtum žingsniuoti į priekį laiminga.
Bet tiesa pasakius, aš vis dar prisimenu tuos"mylimus džinsus" ir truputį liūdna man.
man tie džinsai irgi labai įstrigo

Liūdna , bet išsiskyrimas irgi praeina tam tikras gedėjimo stadijas tokias kaip pyktis, liūdesys, susitaikymas ir jau nepamenu daugiau kokias...