as tai turbut tikrai ta, kuriai neskirta.... nes per 30 metu anei vieno.... net prosvaisciu nera. net horizonte. kad nors kazkas. aisku, kaip visada trukdo isvaizda, apkunumas.... kai mama vis eda, taigi per interneta susipazink, rasyk. nieko nesakau.... bet yra ir anketa internete, per 10 metu ne vieno laisko.... arba jei kas ir pasitiako, tai fuvloooo ir taip aisku ko reikia. gyvai gyvenime susipazinti nera kaip: draugu nera, o kurie yra, tai vistiek tokie namisedos.... baliu nerengia, su kitais draugais kartu nebunam. darbe - moteriskas kolektyvas, kiek yra vyrioku, visi vede, arba na tiesiog visiskai ne mano skonio (kalbu ne tik apie isvaizda, bet ir apie vidu).... Negaliu sakyti kad nesutikau savo antru pusiu. turiu savybe pajausti vyro energetika (taip nemazai savo draugiu atspejau ju santykiu su vyrais ateiti).... ir tikrai buvo porą kartų likimas pametėjęs tą tavo antrą puselę, kai pamatai, ir žinai - tavo
bet deja, aplinkybės, išvaizda ir pan., trukdo net bendrauti pradėti.... tai gi iš principo yra ir taip, kad kas lemta tas lemta.... man turbūt lemta būti vienai... norsx i kaip graudu. tai tik filmus ziuri, jau net ismokau isijausti i jjuos, ir tarsi isgyventi pati tai, ko realiame gyvenime niekaip nepavyksta.... bet gerai kai nezinai ka tai reiskia santykiai, draugyste, k ai nezinai, tai ir galvos gtaip neskauda stipriai. tik kad norisi tureti kazka salia, tureti su kuo pasikalbeti, kazkur pasivaikscioti ir pan.... galiu gale ir prasmes gyvenime norisi, vienai del saves atsibosta gyventi.
