Laba diena
as savo anyta pasitikejau labai,ji buvo su manim kol as kankinausi su saremiais,pasikeisdami buvo su mano vyru.nes mano mama sirgo gripu.kai pagimdziau,ji pasiliko su manim per nakti,kol as miegojau su vaiku, ji ziurejo mus abu.daug man padejo.ir adoma maziuka palikdavau jai pora valandu,kad galeciau istrukti truputi is namu,pasivakscioti.kazkaip jai labiau patikedavau saugoti savo vaika nei mamai.bet...kai suejo vaikui 3 menesiai,ji kai as enmatydavau,bandydavo vaika maitinti braskem,kose manu

nuo to laiko jai nepalikineju,nes neklause manes.nu kur protas jos,3 menesiu vaikui braskes duoti

as jai grieztai pasakiau, kad primaitinsiu nuo 6 menesiu.bet vistiek kisdavo jam ka nors kai nematydavau.suneliui jau beveik metukai,o ji vistiek sugeba man ka nors pasakyti del maitinimo.kai nematom, duoda jam saildainiu,nors as neleidziu.ji prie manes sako mano vaikui:ar mamyte tau duoda valgyt normalaus maisto, ar tik savo piena kisa?

ir kaip as ja galiu gerbti, jei ji negerbia manes

dar kai laukiausi visiem skelbe, kad nepriziures anuko, nes tai marcios vaikas

mb uz mane eina, bet nenoriu jo pykdyti su mama.kartais ji tikrai gera, galima susisneketi,bet...
Gyvenimo prasmės toli ieškoti nereikia. Vienos ją kaip tik šiuo metu nešiojasi po širdimi, kitos jau vedasi už rankos.