Kokie greiti mes kitą teisti, O štai pateisinti -sunku. Net menką nuoskaudą pamiršti Pritrūksta laiko ir jėgų. Kaip skubame duris užtrenkti Ir atsisveikinti visam... Paskui ,atrodo ,būtų šventė, Jei jas atvert turėtum kam. Kokie mes kartais būnam drąsūs, Kai trenkiam antausį kitam, O kaip sunku paimt už rankos Ir paprašyt- ATLEISK TU MAN......