Jau kvepia chrizantemos,
Vėsta. Ne tik sapnuos
Pavargusi esmė.
Jau išgvildentos visos
Painios temos
Ir nebaugina
Finišo grėsmė.
Jau nebaisu
Nei gimti, nei numirti,
Jau nebelauki
Grįžtant aitvarų.
Belieka tiktai
Atmintį prakalbint.
Tą atmintį,
Kuriai nėra tabu.
Jau nebaisu. Žinau,
Kai smėlio pilys
Pavirsta ašarom,
Jas burtų lazdele
Be jokio pėdsako
Švariai nuplauna
Atoslūgių ir
Potvynių banga.
Jau kvepia chrizantemos.
Vėsta.../Eglės eilėraščių rinkinys, Nr.10/